Tai vidinės ramybės atradimo savyje praktika. Paprastai mes matome, kas vyksta mūsų išorėje, ir beveik nekreipiame dėmesio, kas vyksta mūsų viduje. Antar maunos praktika yra skirta nukreipti mūsų dėmesį į vidinę mūsų esybės sferą ir suvokti kas mumyse vyksta. Antar mauna - tai viena iš tokių praktikų, kurią kiekvienas norintis gali atlikti 24 valandas per parą, visą laiką suvokdamas savo vidinį pasaulį, mintis, emocines reakcijas ir t.t. Taip žmogus gali žymiai pagreitinti savo asmeninę evoliuciją ir priartėti prie aukščiausio tikslo. Pirmiausia, tai padės jam suprasti, kaip funkcionuoja jo racionalusis ir iracionalusis protai, kokiu būdu žmonės patiria nerimą.
Meditacinė Antar maunos praktika - tai pirmas žingsnis savęs pažinimo link. Net jei ši praktika bus atliekama kasdien nors po vieną valandą, praktikuotojas geriau supras savo galimybes, slypinčias jame, savo reakcijas į gyvenimiškas situacijas.

Antar maunos praktika dalinama į keletą stadijų:
Padeda įsiklausyti, kas vyksta aplink mus.
Atitraukia mus nuo išorinių dirgiklių ir sukoncentruoja dėmesį į proto darbą (savo minčių, reakcijų, vaizdinių, kylančių iš pasąmonės, stebėjimas).
Spontaniškas persikėlimas iš pirmos stadijos į antrąją ir atvirkščiai.
Neprisirišimas prie minčių.
Pastovi ramybės būsena.
Spontaniška meditacija.

Antar maunos praktika padeda pažinti proto mechanizmą ir suvaldyti jį. Šią praktiką galima atlikti bet kuriuo paros metu, mėginant atsakyti į klausimą: “Apie ką aš galvoju? Kas dabar vyksta mano prote?” Jeigu Antar mauna taps įprasta jūsų praktika, bet kurią akimirką jūs galėsite suvokti savo veiksmus ir mintis, o tai reiškia - ir juos kontroliuoti. Antar maunos dėka jūs per savo vidinį sambrūzdį galėsite išgirsti auksinį nebylios Amžinybės balsą.



Užsimerkite ir būkite užsimerkę viso užsiėmimo metu. Asana stabili ir patogi, akys užmerktos, nugara tiesi. Mintyse sau pasakykite: “Aš pasiruošęs užsiimti antar maunos praktika”.
Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį ne į tai, kas vyksta jūsų viduje, o į tai, kas vyksta jūsų aplinkoje ir pajusti savo reakcijas: išoriniai garsai, įvairūs pojūčiai ir jausmai, emociniai pergyvenimai. Susikoncentruokite ties išoriniais garsais ir pojūčiais, visiškai nebūtina atsiriboti nuo trukdžių, neleidžiančių vykti koncentracijos procesui – juos galima panaudoti kaip priemonę koncentruotis. Sutelkite į juos savo dėmesį ir pamatysite, kaip jūsų prote vyksta konstruktyvūs pokyčiai. Nekovokite su savo jausmais, neužgniaužkite savo pojūčių, paprasčiausiai stebėkite juos. Būkite nebylus stebėtojas. Jūs turite viską suvokti. Mintyse sakykite sau: “ Aš viską suvokiu. Aš viską girdžiu”. Taip jūsų jausmai ir protas treniruojasi išlikti nesutrikdomais išorinių dirgiklių atžvilgiu. Jūsų neturėtų trikdyti nei garsai, nei kvapai, nei prisilietimai. Net, jei jūs jaučiate savo kūne įvairiausius pojūčius (tingulį, norą pasikasyti), neturėtumėte į tai reaguoti.

Tai penkta Radža jogos stadija – Pratyahara. Pratyahara – jausmų atitraukimas.
Šis procesas atliekamas be prievartos jausmams, t.y. neužgniaužiant jų per prievartą, o ypatingos, juos nuraminančios technikos dėka (Drašta arba Sakši).

Jausmus raminame sakydami sau mintyse: “Girdžiu paukščių čiulbėjimą aš” (čia “aš” yra trečioje vietoje, pirmoje vietoje - klausa, objekto patyrimas – antroje). Jums reikia suvokti visus tris dalykus labai aiškiai: patyrimo objektas, patyrimas, liudytojas. Subjektas ir objektas, ausys ir garsas, akys ir forma, oda ir lytėjimas, liežuvis ir skonis, nosis ir kvapas – šiuos faktorius reikia stebėti ramiai, nesijaudinant.

Į pojūčius visada turėtumėte ramiai reaguoti, be prisirišimo ir neapykantos, turėtumėte priimti šiuos išorinius dirgiklius kaip stebintis liudytojas (Drašta bhava). Tiktai tada jūs atrasite ramybės ir taikos atmosferą savyje ir būsite pasiruošęs meditacijai.

Praktikuokite namuose bet kuriuo metu: naktį, vakare arba dieną, mašinoje ar kitame transporte, tarp draugų ar vienumoje. Nesitikėkite, kad ramybė ar tyla malonės pas jus nužengti. Aplinkui gali būti daug nerimo arba triukšmo, jūsų kūnui gali būti nepatogu, bet viduje turite vystyti ramybės ir tylaus stebėtojo Dharmą.

Šita praktika yra aprašyta Bhagavad Gitoje 2.58

Yada samharate čayam kurmo ‘nganiva sarvašah
Indrijanindrijartebhyas tasya pradžna pratišthita

Tas, kuris tarytum vėžlys, įtraukiantis savo galvą ir galūnes į kiautą, sugeba atitraukti savo jausmus nuo jausmų objektų, turi stabilų dvasinį intelektą.