APIE ŽMOGŲ                                         

Dabar žmonės dažnai ieško ir neranda ramybės nei savyje, nei išoriniame pasaulyje. Nelaimingais jaučiasi tiek skurdžiai, tiek turtuoliai. Jie aklai ieško būdų, padėsiančių jiems išspręsti problemas. Mentaliniame lygyje intelektas, žinoma, tam padeda, bet tikrasis sprendimas slypi ne materialiose išorinėse aplinkybėse, o pačiame žmoguje.

Ieškodamas džiaugsmo ir laimės žmogus tolsta nuo savęs, savo esmės, nors realiausias džiaugsmo šaltinis kaip tik ir yra jis pats. Deja, žmogus mažai žino apie save. Tad daugelis mano laimę rasti turėdami pinigų, nuosavybę, užimdami aukštas pareigas, patirdami ribotai suprantamą meilę arba  išpažindami religiją.
Kaip žmogaus dėmesį nukreipti į save? Mūsų vidinis dėmesys yra Dieviškos Meilės pasireiškimas mumyse, kuri nušviečia visą materialaus pasaulio evoliuciją. Mes dar nežinome, kokia galinga ir gili yra ši nepažintoji energija.

Kadangi mes nesugebame fiksuoti dėmesio į kažką abstraktaus, neturinčio formos, tai jis klaidžioja išoriniame pasaulyje be tikslo. Bet dabar yra atrastas metodas, nurodantis kaip nukreipti dėmesį į šią Dievišką energiją ir kaip pajusti su ja ryšį. Tai - Sahadža joga. Žodis „Sahadža“ reiškia „gimęs kartu“, t.y. visa, kas įgimta, pasireiškia nereikalaujant pastangų, yra paprasta ir spontaniška, neprieštarauja gamtai - tai galime vadinti tiek gyvybės šaltiniu, tiek Gyvybine ar net Dieviška galia.

Norint suprasti gyvybės principą, kaip pavyzdį galime paimti ką nors gyvą - tarkim, sėklą. Sėkla išauga į medį, jis pražysta, žiedai tampa vaisiais. Jokios žmogaus pastangos negali pakeisti šio principo. Sodininkas gali tik stebėti. Panašiai vystosi ir mūsų sąmonė – jos evoliucija vyksta be matomų pastangų.

Kai motinos įsčiose gemalas (embrionas) pasiekia 3-jų mėnesių išsivystyno stadiją, subtilioji visa persmelkianti energija savo spinduliais nušviečia smegenis. Žmogaus smegenys yra prizmės formos, taigi spindulių pluoštas skyla ir atsispindi energetiniuose kanaluose, atitinkančiuose keturis nervų sistemos aspektus: parasimpatinę, simpatinę (dešinė), simpatinę (kairės) ir centrinę nervų sistemas.

Spindulių srautas krentantis ant momenelio (viršutinės galvos dalies) patenka i centrą, t.y. į kaulų smegenis parasimpatinėje nervų sistemoje (Sušumna Nadi).

Ši energija, palikdama labai ploną pėdsaką kaulų smegenyse, nusėda trikampiame kaule (sakrum) susisukdama į spiralę 3,5 karto. Ši energija vadinama Kundalini.

Simpatinė nervų sistema – kairė ir dešinė, naudojasi šia gyvybine energija. Šie du kanalai subtiliai transportuojantys energiją stuburu, vadinami Ida ir Pingala Nadi.

Kai tik žmogus gimsta ir kai nukerpama virkštelė, Sušumna kanale atsiranda trūkis. Susidariusi tuštuma vadinama Voidu, Dzen ir indiškoje filosofijoje – Maja (iliuzija) arba Bhavasagara (iliuzijų okeanas). Po kurio laiko momenėlis suauga ir sukietėja ir Visa persmelkianti gyvybinė energija beveik nebepatenka. Žmogus tampa atskira asmenybe ir jo sąmonę pradeda kontroliuoti Aš (Aham). Štai kodėl žmogus pradeda kentėti nuo savo ego.

Tiek simpatinė, tiek parasimpatinė nervų sistemos veikia nervinius rezginius, balansuodamos viena kitą: parasimpatinė aprūpina gyvybine energija, o simpatinė ją sugeria. Parasimpatinėje nervų sistemoje egzistuoja trūkis- praėjimas; simpatinėje jo nėra. Tai lyg trys kopėčios: dvi iš jų siekia žemę, centrinė - kabo ore. Taigi, siekdami sąmonės augimo, mes pasirenkame simpatinę sistemą. Kairę simpatinę nervų sistemą maitina kanalas Ida Nadi (mėnulio kanalas), o dešinę – Pingala Nadi (saulės kanalas). Ida Nadi atsakingas už emocijas. Informacija iš praeities registruojama pasąmonėje- Ida Nadi kanale.
Pasąmonė – tai visas praeities patyrimas, vakardiena ir, pagaliau, praeitis nuo kūrimosi pradžios- kolektyvinė pasąmonė. Šie praeities etapai išsidėstę vertikaliai. Mūsų dvasiniam augimui nebūtina praeiti visas tas pasąmonės sritis.

Pingala kanalas atsako už fizinį ir mentalinį aktyvumą. Parasimpatimė nervų sistema susidaro persipynus kairei ir dešinei simpatinei nervų sistemai. Persipynimo vietose susidaro energetiniai centrai (čakros). Šiuos centrus pastoviai veikia kairė ir dešinė nervų sistemos.

Parasimpatinę nervų sistemą maitina Sušumna Nadi (evoliucijos kanalas). Visa, ką mes pasiekiame evoliucijos eigoje, registruojama ir saugoma šioje nervų sistemoje.

Kai Kundalini pabunda kaip daigelis sėkloje, ji pereina šešis subtiliuosius centrus, užpildo tuštumą Voide, akimirksniu praeina pro septintą centrą momenėlio kaule ir sujungia žmogišką sąmonę su Visapersmelkiančia Dieviškos Meilės energija. Tai ir yra Dvasinė Savirealizacija.
Tuomet žmogus patenka į kitą suvokimo lygį. Tokiu būdu Kundalini padeda pasiekti jogą. Kylant Kundalini, keičiami net genetinės bazės duomenys, todėl įmanomas žmogaus asmenybės pasikeitimas. Kundalini energija maitina čakras – taip jos valosi, šviesėja, kas ir atsispindi genuose.

Žmogus turi žinoti, koks yra jo galutinis gyvenimo tikslas. Galutinis mūsų evoliucijos tikslas yra tapimas Dvasia, kuri yra Visagalio Dievo atspindys mūsų širdyse.

Tai yra tikrasis savęs suvokimas. Žmogus susilieja su Visur Esančia Dieviškos Meilės energija. Dvasia nuskaidrina mūsų suvokimą, ir Dieviškos vibracijos ima tekėti per mus. Mes pradedam jausti vėsų dvelksmą virš galvos, iš delnų ir pirštų – tai ir yra Visur Esančios Dieviškos Meilės dvelksmas. Tai patvirtina, kad žmogus gavo Savirealizaciją.

Dvasios šviesoje jūs matote, kas jums padeda. Medituojantis žmogus
tampa ramus ir taikus. Jo gyvenimas tampa doro gyvenimo pavyzdžiu,   išsivadavimu iš visų žalingų ir žlugdančių įpročių.

Tai yra vidinio pabudimo įrodymas. Tiesos ieškotojai seniai laukė šito, nes tai – paskutinis, labai svarbus prasiveržimas mūsų evoliucijoje. Pats reiškinys yra aukščiau žmogaus valios, jo negalima pasisavinti arba įgyti už pinigus, neįmanoma jo negerbti. Žydėjimo metas atėjo!

Kundalini duoda antrą gimimą visiems, nuoširdžiai to trokštantiems. Kundalini tampa individualia kiekvieno žmogaus Motina. Ji turi visą informaciją apie mūsų praeitį, apie mūsų įkvepiančias idėjas ir stiprius troškimus. Būdama kiekvieno mūsų individualia Motina, ji myli mus kaip savo vaiką ir jos didžiausias troškimas – duoti mums antrą gimimą. Ji supranta mus. Ji pakyla ir susijungia su Dieviška Realybe.

Mums nebūtinai stovėti ant galvos, nebūtinai badauti, pasninkauti – reikia turėti nuolankumą širdyje, kuri priima Dievo valią kaip didžiausią palaiminimą.

Informacijos šaltinis: http://www.sahadzajoga.lt/             

Į viršų