| Į pradžią | Konspektai Konspektai Konspektai Konspektai Konspektai Konspektai Konspektai
|
Apie krija jogą
Krija jogos mokslas tapo labai populiarus mano mokytojo guru Lahirio Mahasajos dėka. Sanskritiška žodžio krija šaknis yra kri („daryti, veikti, reaguoti“). Ta pati šaknis yra žodyje karma (natūralus priežasties ir pasekmės principas). Taigi krija joga yra „vienybė (joga) su Absoliutu per tam tikrą veiksmą ar ritualą“. Ištikimai šią techniką praktikuojantis jogas pamažu išsilaisvina nuo karmos, arba universalios priežastingumo grandinės. Kai kurie senoviniai jogos įstatymai draudžia dėstyti visą krija jogą plačiajai publikai skirtuose knygos puslapiuose. Tikrosios technikos reikia mokytis iš krijabano, arba krija jogo. Taigi čia pateikiamas tik bendras apibūdinimas. Krija joga yra paprastas psichofiziologinis metodas, kuriuo žmogaus kraujas dekarbonizuojamas ir prisotinamas deguonies. Tokio papildomo deguonies atomai paverčiami gyvybine energija, atnaujinančia galvos ir stuburo smegenų centrus. Pristabdęs veninio kraujo formavimąsi jogas gali sumažinti arba visai sustabdyti audinių irimą, o patyręs jogas savo ląsteles paverčia tyra energija. Elijas, Jėzus, Kabyras ir kiti pranašai praeityje buvo krija ar kitos panašios technikos naudojimo meistrai, todėl galėjo kada tik panorėję dematerializuoti savo kūnus. Krija yra senovinis mokslas. Lahiris Mahasaja gavo jį iš savo guru Babadži, kuris iš naujo atrado ir išskaidrino šį mokslą po to, kai jis jau buvo beveik prarastas ankstyvaisiais viduriniaisiais amžiais. – Krija joga, kurią perduodu pasauliui per tave šiame devynioliktame amžiuje, – tarė Babadži Lahiriui Mahasajai, – tai atgaivinimas to paties mokslo, kurį Krišna prieš tūkstantmečius perdavė Ardžunai ir kuris vėliau buvo žinomas Patandžaliui, Kristui, Šv. Jonui, Šv. Pauliui ir kitiems mokiniams. Kriją jogą viename Bhagavadgytos posme mini didžiausias Indijos pranašas Krišna: „Paaukodamas įkvepiamą orą iškvepiamam orui ir iškvepiamą orą įkvepiamam orui jogas nuslopina tiek įkvėpimą, tiek ir iškvėpimą. Tokiu būdu iš širdies jis išlaisvina gyvybinę galią ir pradeda pats ją kontroliuoti.“ Paaiškinimas yra toks: „Jogas sustabdo irimą padidinęs gyvybinę energiją ir, pasitelkęs apan (griaunančias sroves), sulaiko augimo kaitą. Tokiu būdu sustabdęs irimą bei augimą ir nuraminęs širdį, jogas išmoksta valdyti gyvenimą.“ Dar Krišna teigia, jog tai jis praeitoje savo inkarnacijoje perdavė nesugriaunamą jogą senovės nušvitusiajam Vivasvatui, o jis savo ruožtu perdavė ją garsiam įstatymų leidėjui Manui. Pastarasis jos paslaptis atskleidė Ikšvakui, Indijos Saulės karių dinastijos įkūrėjui. Taip perduodamą nuo vieno kitam karališkąją jogą saugojo rišiai, kol atėjo materializmo amžius. Tada dėl šventikų uždarumo ir žmogaus abejingumo slaptos žinios pamažu tapo neprieinamos. Krija jogą du kartus minėjo senovės išminčius, žymiausias jogos aiškintojas Patandžalis: „Krija jogą sudaro kūno disciplina, proto kontrolė ir Aum meditacija“. Apie Dievą Patandžalis kalba kaip apie tikrą Kosminį Garsą Aum, girdimą meditacijoje. Aum yra kūrybinis žodis, Vibracijos Variklio garsas. Net pradedantysis jogas greitai viduje pradeda girdėti nuostabų Aum garsą. Gavęs palaimos kupiną dvasinį padrąsinimą, jis yra tikras, kad prisiliečia prie dieviškųjų sferų. Antrą kartą Patandžalis taip apibūdina gyvenimą kontroliuojančią krija jogos techniką: „Išsilaisvinti galima per pranajamą, kuri pasiekiama atskyrus įkvėpimą ir iškvėpimą. Šv. Paulius žinojo krija jogą arba labai panašią techniką, kurios pagalba galėdavo nuo jausmų atjungti ir prie jų prijungti gyvybines sroves. Jis dažnai sakydavo: „Prisiekiu mūsų pasididžiavimu – jumis, broliai, mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, jog aš kasdien mirštu!“ Kas dieną išsunkdamas savo kūno gyvybines jėgas jis per jogą suvienydavo jas su amžina Kristaus sąmonės palaima. Tokioje nuostabioje būsenoje šventasis sąmoningai jautėsi kaip miręs, arba išsilaisvinęs iš apgaulingo jutiminio majos pasaulio. Pirminėje kontakto su Dievu (sabikalpa samadhi) būklėje ieškančiojo sąmonė susilieja su Kosmine Dvasia. Jo gyvybinės jėgos išsunkiamos iš kūno, kuris atrodo „miręs“, nejudantis arba sustingęs. Jogas aiškiai suvokia savo kūno neveiklos būseną. Pasiekęs aukštesnius dvasinius lygmenis (nirbikalpa samadhi) jis bendrauja su Dievu niekaip nefiksuodamas kūno, paprastoje būdraujančioje sąmonėje ir net atlikdamas įprastas pasaulietines pareigas. – Krija joga yra instrumentas, kuriuo galima pagreitinti žmogaus evoliuciją, – savo mokiniams aiškino Šri Juktešvaras. – Senovės jogai atrado, jog kosminės sąmonės paslaptis labai susijusi su kvėpavimo meistriškumu. Tai unikalus ir nemirtingas Indijos indėlis į pasaulio išminties lobyną. Gyvybinę jėgą, paprastai užimtą širdies darbui palaikyti, galima išlaisvinti nuraminus nepaliaujamus kvėpavimo poreikius. Krija joga mintimis priverčia judėti gyvybinę energiją aukštyn ir žemyn per šešis stuburo centrus (smegenų, kaklo, nugaros, juosmens, kryžkaulio ir stuburgalio rezginių), kurie atitinka dvylika zodiako ženklų – simbolinį Kosminį Žmogų. Pusę minutės palei stuburo smegenis cirkuliuodama energija sužadina subtilų žmogaus evoliucijos progresą. Ta pusė minutės krija jogos prilygsta metams įprastos dvasinės praktikos. Astralinė žmogaus sistema su šešiais (dvylika pagal poliariškumą) žvaigždynais, besisukančiais aplink visažinės dvasinės akies saulę, siejasi su fizine saule ir dvylika zodiako ženklų. Tokiu būdu visus žmones veikia vidinė ir išorinė visata. Senovės rišiai atrado, jog žemiška ir dangiška žmogaus aplinka kas dvylika metų stumia žmogų jam skirto kelio link. Šventraščiuose įrodinėjama, jog žmogui reikia milijono metų normalios, sveikos evoliucijos protui pakankamai ištobulinti ir kosminei sąmonei pasiekti. Tūkstantis krijos pratimų, atliktų jogo kasdien per aštuonias valandas, atitinka tūkstantį natūralios evoliucijos metų – tai lyg 365 tūkstančiai evoliucijos metų per vienerius metus. Per trejus metus krija jogos praktikuotojas normaliomis savo pastangomis gali pasiekti tą patį rezultatą, kurį paprasti žmonės prieitų tik per milijoną metų. Žinoma, trumpiausias krijos kelias galimas tik pažengusiems jogams. Padedami guru jie kruopščiai paruošia savo kūnus bei protus intensyvios praktikos sukurtai galiai priimti. Pradedantis krijos praktikuotojas dukart per dieną daro nuo 14 iki 28 pratimų. Daugelis jogų išsilaisvina per 6, 12, 24 ar 48 metus. Jogas, kuris miršta dar nepasiekęs galutinės realizacijos, atgimsta su gera praeitos krijos praktikos karma. Naujame gyvenime jis darniai siekia savo Galutinio Tikslo. Vidutinio amžiaus žmogaus kūnas yra lyg penkiasdešimties vatų lempa, negalinti išlaikyti milijonų vatų galios, sukurtos labai intensyviai krija jogos praktikai. Pamažu ir nuolatos intensyvinant krijos praktiką žmogaus kūnas kas dieną vis labiau transformuojamas ir pagaliau tampa pasiruošęs išreikšti neišsemiamas kosminės energijos galimybes – pirmą materialiai aktyvią Dvasios apraišką. Krija joga neturi nieko bendro su nemoksliniais kvėpavimo pratimais, pateikiamais daugybės suklaidintų fanatikų. Jų pastangos jėga sulaikyti kvėpavimą plaučiuose yra ne tik nenatūralios, bet ir aiškiai nemalonios. Priešingai, krija jogą nuo pat pradžios lydi ramybė ir raminantys atsinaujinimo pojūčiai nugaroje. Senoji jogos technika kvėpavimą paverčia protu. Dėl dvasinės pažangos kvėpavimą galima suvokti kaip protą – įsivaizduojamą kvėpavimą. Galima pateikti daugybę pavyzdžių apie matematinį žmogaus kvėpavimo tempo ir jo sąmonės būsenų kaitos ryšį. Žmogus, kurio dėmesys labai koncentruotas (pavyzdžiui, sprendžiant rimtą intelektualinę problemą ar bandant atlikti tam tikrą subtilų ir sunkų fizinį darbą), kvėpuoja labai lėtai. Dėmesio sutelkimas priklauso nuo lėto kvėpavimo; greitą ir nelygų kvėpavimą neišvengiamai lydi žalingos emocinės būsenos: baimė, aistra, pyktis. Nerimstanti beždžionė įkvepia ir iškvepia 32 kartus per minutę, skirtingai nei žmogus – 18 kartų. Ilgaamžiškumu garsėjantys dramblys, vėžlys, gyvatė ir kiti gyvūnai kvėpuoja už žmogų daug rečiau. Pavyzdžiui, 300 metų galintis gyventi vėžlys įkvėpia ir iškvepia tik 4 kartus per minutę. Gaivinantis miego poveikis siejasi su tuo, jog žmogus laikinai pamiršta savo kūną ir kvėpavimą. Miegantis žmogus tampa jogu; kiekvieną naktį jis nesąmoningai atlieka jogos ritualus: atsieja nuo kūno ir sulieja gyvybines jėgas su gydomosiomis srovėmis pagrindinėje galvos smegenų srityje ir šešiais stuburo centrų „subgeneratoriais“. Tokiu būdu miegantysis nežinodamas pasineria į kosminės energijos saugyklą, palaikančią visas gyvybės formas. |
© 2007