MEDITACIJOS (SĄMONINGO KVĖPAVIMO PRAKTIKOS)  

VIDINĖS SAULĖS IŠSKLEIDIMAS

Kai Saulės šviesos labiausiai trūksta, mes galime ją pagyvinti, sustiprinti, pakviesdami į savo vidinę erdvę, medituodami į Dvasinę Saulės prigimtį, išskleisdami ją savyje.
Atsisėskite patogiai ir nurimkite. Pasakykite sau: „Nuraminu savo protą. Kasdienius rūpesčius bei meditacijos tėkmę, rezultatus įteikiu Viešpaties valiai bei globai. Tegul ši mano meditacija atneš naudą visiems mano būties aspektams bei visoms gyvoms būtybėms. Tevyksta tai iš Viešpaties malonės ir meilės.“
Neįsitempdami įsivaizduokite savo vidinės regos erdvėje prieš Jūsų veidą atsirandančią švytinčią, spinduliuojančią Saulę – pajuskite jos ne tik materialų, bet ir dvasinį švytėjimą bei šilumą. Nesistenkite jos sukurti sunkiomis pastangomis - tiesiog leiskite atsirasti.... Nepersistenkite, neskubėkite – darykite maloniai, Jums labiausiai tinkamu būdu, tempu...
Pajuskite, kaip Jos spinduliai glamonėja Jūsų veidą, užlieja jį šviesa, persismelkdami iki pat širdies. Pajuskite, kaip ši šviesa užlieja Jūsų sąmonę, išskaidrindama ją lyg vaiskus kalnų oras.
Leiskite sau pajusti Saulės meilės šviesą, išgyvenkite ją ne tik kaip materialią, bet ir kaip dvasinę esatį, kaip nuostabią Žvaigždinę Asmenybę...
Leiskite sau ramiai bei sąmoningai kvėpuoti sujungtu kvėpavimu, įkvepiant bei iškvepiant per nosį, įsivaizduodami, jog įkvėpdami taip pat įkvepiate Saulės dvasinę palaimą, dvasinę šviesą bei šilumą, o iškvėpdami – išspinduliuojate tai į aplinką.
Darykite ramiai bei maloniai, nepersistenkite bei nebijokite išspinduliuoti energijos – jos tikrai Jums užteks.
Pajuskite, jog Saulė gali gyventi ir Jūsų fizinio kūno viduje taip pat, kaip ji šviečia danguje – pajuskite Saulės dvasinę šviesą bei šilumą toje fizinio kūno vietoje, kurioje ji norės atsirasti. Leiskite jai pereiti iš erdvės prieš Jus į Jūsų fizinio kūno vidinę erdvę. Dažniausiai ir lengviausiai ji atsiras Jūsų širdyje arba saulės rezginyje, užpildydama jį savo energija, suteikdama gyvybingumo bei džiaugsmo.
Jeigu tai įvyktų krūtinės centre – tai išskleis Jumyse kiek kitokį procesą, tačiau tai taip pat puiku. Tiesiog leiskite procesui vykti, pasitikėdami juo.
Leiskite sau ir toliau ramiai, sąmoningai ir švelniai kvėpuoti kartu su vidine Saulės šviesa, mėgaukitės šiuo malonumu, įsiklausykite į tą giluminę žinią, kurią galbūt panorės Jums perduoti Dvasinė Saulės esmė. Jei susidraugausite su šia vidine Saule, galite pajusti, jog ji panorės keliauti Jūsų fiziniu kūnu, jį išskaidrindama bei pagyvindama, prisodrindama energijos bei šviesos, optimizmo bei džiugesio. Gali būti, jog stebėsite šią vidinės Saulės kelionę per Jūsų čakras, arba energetinius sūkurius išilgai stuburo, galbūt – galvoje, delnuose ar pėdose. Pasistenkite nekontroliuoti šio proceso protu, bet leiskite Jūsų giluminei esmei, Dvasiniam, Dieviškam pradui Jumyse vesti šį procesą. Ir neužmirškite tęsti ramų, sąmoningą švelnų bei sujungtą kvėpavimą.
Jei veiksite teisingai, nepersistengdami bei negobšaudami, galite patirti didelį malonumą bei atgauti jėgas ir optimizmą.
Pirmąjį kartą galite kvėpuoti visai trumpai – dvi - tris minutes. Kitą dieną – penkias minutes. Įsiklausykite į procesus, vykstančius Jumyse, ir nepersistenkite. Ši meditacija suteiks Jums pakankamai enegijos.
Siekite, kad ne tik įkvėptumėte energiją, bet ir pakankamai jos išspinduliuotumėte iškvėpdami deguonį.
Labai dažna klaida, kurią daro pradedantieji, yra ta, jog, įpratę prie žemo energijos potencialo bei jos trūkumo, medituodami nesąmoningai stengiasi įkvėpti energijos kuo daugiau, o išspinduliuoti – šykščiai (o gal neužteks, geriau neišsiskirsiu). Tai gali Jus labai greitai perpildyti energija. Tokiu atveju galite imti jausti įtampą, spaudimą galvoje ar net lengvą pykinimą.
Todėl yra labai svarbu ne tik pakankamai įkvėpti energijos kvėpuojant, bet ir pakankamai jos išspinduliuoti, nebijoti su ja išsiskirti. Tik tokiu būdu gali gimti visavertis energijos cirkuliavimas Jūsų kūne. Tą labai svarbu suvokti bei stebėti. Jei jaučiate energijos perviršį, neišsigąskite: labai svarbu išlaikyti emocinę bei minčių rimtį. Pasakykite sau: „Energijos perviršį ramiai išspinduliuoju per visas čakras, per viršugalvį, per delnus bei pėdas, per odą“. Po to tiesiog palūkėkite, leiskite tam vykti.
Vėliau galite kiekvieną dieną tęsti šią meditaciją po penkias minutes, o jei matysite, jog Jums sekasi gerai, galėsite pratęsti ją iki 10-ies minučių, tačiau ne daugiau, nebent turite didesnę meditacinę praktiką bei suvokiate joje vykstančius procesus.
Linkiu Jums sėkmės, palaimos, energijos ir optimizmo, džiaugsmo bei gyvastingumo, blaivesnės, aiškesnės sąmonės. Visa tai gali ateiti kartu su šia praktika. Jei medituosite minėtu būdu, nebejausite ir šalčio delnuose bei pėdose, nesiskųsite pasyvumu, tingumu, nenoru veikti ar gyventi.


SEKMADIENIO MEDITACIJA

Atsisėskite patogiai, nurimkite. Pasakykite sau: „Nuraminu savo protą bei jausmus. Meditacijos eigą bei jos rezultatus įteikiu Viešpaties valiai, malonei, palaiminimui. Tegu ši meditacija atneš naudą visoms mano būties sritims bei visoms gyvoms būtybėms. Tevyksta tai iš Viešpaties malonės“.
Pajuskite, kaip Jūsų kūną apgaubia švelni, balta visa persmelkiančios šventos dvasios buvimo šviesa – tarsi be galo malonus baltas, mylintis, saugantis, besirūpinantis Jumis šviesos debesis. Pajuskite, kaip nuo to aplink Jūsų fizinį kūną ir jo viduje ima raibuliuoti lengva palaiminta šviesa, nuo kurios Jums darosi lengva, saugu, ramu. Pajuskite, kaip ši šviesa Jus susieja su amžinybe, su visų gyvų būtybių dieviška prigimtimi, su besąlyginės meilės šaltiniu Jumyse. Atsiverkite šiai besąlyginės meilės šviesai savyje, šiam palaiminimui, imkite ramiai, lygiai kvėpuoti sujungtu kvėpavimu per nosį. Stebėkite šį kvėpavimą, leiskite jam nuraminti bei atpalaiduoti susikaupusias įtampas, pajuskite, kaip Jūsų fizinis kūnas atsipalaiduoja, nurimsta, pradedant pėdomis, blauzdomis, šlaunimis. Toliau, ramiai kvėpuodami, atpalaiduokite dubenį, liemenį, nugarą, pečius ir kaklą, rankas, galvą.
Neskubėkite, nepersistenkite – darykite maloniai, pasikliaukite savo vidine prigimtimi, gerbkite savo procesą bei tikėkite juo. Ramiai kvėpuokite, leisdami sau įeiti į ramią, valdomą dvasinės palaimos, šviesos ir ramybės erdvę.
Kai pajusite, jog visas kūnas maloniai nurimęs, atsipalaidavęs, pereikite prie kitos meditacijos dalies. Ramiai, neprisirišdami prie rezultato, tarkite:
„Tebus palaimintos visos gyvos būtybės, gyvenančios į rytus nuo manęs. Tebus jos taikingos, dvasingos, palaimintos. Tegausiu ir aš palaiminimą iš rytų krypties“.
Leiskite šiam atgarsiui ateiti, palytėti Jus švelniu, tačiau nesunaikinamu aušros tyrumu - augimo, vilties, tikėjimo bei pradžios jėga.
„Tebus palaimintos visos gyvos būtybės, gyvenančios į pietus nuo manęs. Tebus jos taikingos, dvasingos, palaimintos. Tegausiu ir aš palaiminimą iš pietų krypties.“
Leiskite palaimintam, harmoningam pietų krypties atgarsiui ateiti, palytėti Jus vidurdienio šviesos ir šilumos, gausos ir meilės pertekliumi, džiaugsmingo, saugaus, taikingo pasaulio palaiminimu.
„Tebus palaimintos visos gyvos būtybės, gyvenančios į vakarus nuo manęs. Tebus jos taikingos, dvasingos, palaimintos. Tegausiu ir aš palaiminimą iš vakarų krypties.“
Tepalytės Jus ir šis palaiminimas, nešantis proto, analizės, įžvalgos jėgą, dvasinį gailestingumą, ego suvaldymą, meistriškumo bei išminties jėgą artėjančio saulėlydžio, nakties, tamsos akvaizdoje...
„Tebus palaimintos visos gyvos būtybės, gyvenančios į šiaurę nuo manęs. Tebus jos taikingos, dvasingos, palaimintos. Tegausiu ir aš palaiminimą iš šiaurės krypties“.
Teateis į Jus harmoningas, švytintis, išgrynintas šiaurės krypties palaiminimas – tiek, kiek to šiandien Jums reikia, atnešdamas askezę, valią, tvirtumą, susikaupimą, konkretumą, gebėjimą atsisakyti viso, kas nereikalinga, neprisirišti, išlikti tamsiausioj naktyje, aštriausiame speige, suteikdamas stabilumo bei patikimumo, paprastumo dorybę, tylos bei išbaigtumo jėgą...
„Tebus palaimintos visos gyvos būtybės, gyvenančios tarpinėse pasaulio kryptyse nuo manęs. Tebus jos taikingos, dvasingos, palaimintos. Tegausiu ir aš palaiminimą iš tarpinių pasaulio krypčių, tevyksta tai iš Viešpaties malonės“.
Leiskite sau gauti palaiminimą, ateinantį tarsi mirgančios vaivorykštės spalvos, tarsi sąmoninga gyva šviesa iš šių tarpinių pasaulio krypčių, nesukdami galvos tuoj pat išskirti, ką gi kiekvieną iš jų neša... Tiesiog priimkite palaiminimą... ir laiminkite patys...
Nesirūpinkite, ar turite teisę tai daryti. Laiminti – tai daugiau nei mylėti. Laiminti – tai išdrįsti ketinti gėrio tam, ką myli, bei neprisirišti prie rezultato...
Tiesiog pasakykite:
„Tebus palaiminta mūsų duona vanduo, oras, kuriuo kvėpuosime.
Tebus palaiminta žemė, kurią mindysime.
Tebus palaimintos mūsų mintys ir jausmai, darbai ir ketinimai.
Tebus palaiminta mūsų meilė.
Tebus palaiminti mūsų artimieji ir tie, kurių nepažįstame.
Tebus palaiminti mūsų vaikai ir kūdikiai, ir motinos, juos maitinančios.
Tebus palaiminta visa, kas gyva, – tevyksta tai iš Viešpaties malonės.
Meldžiu to iš savo širdies gelmės, kukliai ir tyrai, be prisirišimo prie nuopelno, meldžiu to iš savo besąlyginės meilės šaltinio giliai širdyje – Viešpatie, atliepk ir palaimink. Amen....“
Po to būtinai pabūkite ramiai, neskubėkite kur nors bėgti, staiga keltis iš vietos. Būtina skirti laiko ir erdvės Jūsų vidiniams procesams išsibaigti bei juos gerbti. Te Jūsų dvasiniai procesai Jums bus ne mažiau svarbūs nei materialios reikmės ar aplinkinio pasaulio poreikiai, reikalavimai. Jūsų visos struktūros (čakros, meridianai, jausmų, minčių, karminis ir kiti kūnai) turi susiderinti tarpusavyje naujoje kokybėje, ramiai bei harmoningai paskirstyti gautą naują, palaimintą energiją bei informaciją. Gerbkite tai, ką darote, tik tuomet šis procesas galės duoti Jums apčiuopiamą naudą. Neprisiriškite per daug prie meditacijos nuopelno bei rezultato – nuo to jis bus tik geresnis...
Sėkmės Jums.

P.S. Dar reikia žinoti, jog dvasinėje praktikoje labai svarbu esminė nuostata, ketinimas Jūsų dvasinio kelio bei jo rezultato atžvilgiu. Kad nugalėtumėte baimes, nepasitikėjimą, nesąmoningą problemų formavimą (žinote apie jį ar nežinote), jį galite koreguoti įtvirtindami žodžiu, postulatais, pavyzdžiui:
„Viskas iš esmės yra ir bus puiku mano dvasiniame kelyje, gyvenime. Nėra ir negali būti kito varianto. Net jeigu sutikčiau trumpalaikes kliūtis, mano dvasinis kelias yra ir bus sėkmingas. Įteikiu jį ir einu kartu su geranoriškiausiąja Viešpaties Dievo Tėvo Valia. Amen...“
Pakartokite tai kelis kartus, pajuskite giliau tai, ką sakote, leiskite teiginio jėgai kurti Jūsų sąmonėje naują švytintį tikėjimo taką, leiskite jam skleistis. Darydami tai, nesigręžiokite mintimis atgal: „O ar išeis?“. Tai yra kūrimo, o ne tikrinimo momentas. Leiskite šiai teiginio jėgai įsitvirtinti bei išsiskleisti Jūsų sąmonėje. Tik tuomet ji galės imti veikti, kurdama, pritraukdama sėkmę.
Abejokite, jei to norite, apmąstymų, analizės metu. Tačiau to nereikia daryti tuomet, kai teiginių pagalba kuriate naują energiją bei naują ketinimą. Tai yra skirtingi dalykai.
Šią meditaciją galite trumpinti, tačiau, jei jau pradėjote laiminti pasaulio kryptis, tai, nors trumpai, tačiau palaiminkite visas pagrindines keturias. To reikia Jūsų pusiausvyrai bei harmonijai.
Visokeriopos Jums sėkmės medituojant, tobulėjant bei laiminant pasaulį. Tebus įmanomas tik vienas variantas jūsų kelyje – sėkmė.


KVĖPAVIMAS ARCHETIPINĖMIS, GRYNOMIS PASAULIO ENERGIJOMIS

Atsisėskite patogiai, be įtampos, kad nugara būtų tiesi, arba atsigulkite – kaip jums patogiau. Sukurkite nuostatą, kad viską, ką darysite, darysite ramiai, su pasitikėjimu savo dvasinės esmės, Amžinojo, Dieviškojo prado, kuris gyvas kiekviename žmoguje, vedimu, neskubindami savęs tučtuojau pasiekti pribloškiantį rezultatą. Pasakykite, kad Jūsų pastangos bus ramios, išmintingos, saikingos, jog įteikiate savo praktiką Viešpaties ar Šventosios Dvasios vedimui, jog darote ją dėl savo ir dėl visų gyvų būtybių gerovės, tegul ji būtent taip ir vyksta.
Pasakykite sau ramiai ir drauge įsakmiai:
Nuraminu savo protą, esu čia ir dabar, visos mano problemos, kol praktikuosiu, tiesiog ištirpsta kaip debesėlis vasaros dieną, nebetrikdo manęs.
Pasineriu į nuostabią, kupiną visiškos ramybės, amžinybės erdvę, nepaliestą rūpesčių, nerimo, prisodrintą palaimos, lengvumo, saugumo, švelniausios meilės ir grožio vibracijos. Pasineriu į pirmapradę švytinčią dvasinę erdvę, nesuterštą ir tyrą, iš kurios gali kilti viskas, ką tik panorėsiu sukurti, pritraukti.
Esu visiškoje rimtyje, atsipalaidavime, mane ima gobti palaima, švelnaus pritarimo, manęs teigimo vibracija, tarsi nuostabi amžina šypsena, tarsi besišypsantis dangus.
Imkite ramiai kvėpuoti šitoje vaiskioje, pakylėtoje erdvėje ramiu, sujungtu, sąmoningu kvėpavimu, tiesiog pasakykite sau: „Aš įkvepiu beribę šviesą iš Amžinojo Dvasios Pasaulio ir iškvepiu ją į savo gyvenimą “. Darykite tai ramiai keletą minučių, kol pajusite, kaip iš tikrųjų į visus Jūsų kūnus, taip pat ir į žemesniuosius (tai yra į minčių, arba mentalinį kūną, į astralinį, arba emocijų kūną, į eterinį bei kitus) po truputėlį ateina ramybė ir vaiski šviesa iš tos erdvės, iš tos jūsų dedamosios, kuri nepriklauso, gali nepriklausyti nuo emocijų, rūpesčių, materijos apribojimų, laiko.
Darykite be ypatingų lūkesčių, leisdami rezultatui ateiti tarsi savaime, ramiai ir maloniai nustebinti Jus…
Kvėpavimas turėtų būti Jums patogus – ne per daug gilus, ne per daug paviršinis ar greitas. Kvėpuokite taip, kad Jums būtų malonu, sujungdami įkvėpimą bei iškvėpimą, tarsi pakylančią ir nuslūgstančią bangą. Paieškokite tokio ritmo, kuris kviestų jus kvėpuoti ilgai ir saugiai, kuris kurtų Jums saugumo, ramybės ir poilsio erdvę – Jūs tai galite, tereikia tik patikėti ir leisti, kad pasaulis maloniai Jus stebintų naujomis atsiveriančiomis galimybėmis... Neužmirškite, kad įteikėte procesus Dvasios vedimui!..
Tokiu būdu kvėpuodami, įsivaizduokite, kad kartu su žodžiais, mintimis įkvepiate vaiskią, tyrą, nelytėtą jokios karmos energiją, šviesą, ateinančią iš Sakralaus Amžinojo Dvasinio Pasaulio – ši šviesa, energija Jums gali būti visiškai nauja, nelytėta arba, atvirkščiai, iki skausmo, nostalgijos pažįstama, artima, geidžiama, buvusi užmiršta...
Šitaip galite kvėpuoti, sakydami sau: „Aš įkvepiu beribę šviesą iš Amžinojo Dvasios Pasaulio ir iškvepiu ją į savo gyvenimą, į visus savo kūnus“.
Pakartokite tai kelis kartus, kol pajausite švelnią, malonią tėkmę, lengvą tarsi vėjelį energiją atliepiant Jums. Neskubinkite savęs bei nepersistenkite – darykite maloniai ir ramiai, kitaip labai greit pajusite slopinimą, mieguistumą ar spaudimą galvoje – tai reikštų, kad jau jaučiate energijos perviršį, net jei to nesuvokiate.
Jei darysite ramiai, be forsavimo, tuomet galėsite šį procesą tęsti maloniai, ilgai, naudingiausiai. Kai pajausite, kad jau galite, supaprastinkite, sutrumpinkite teiginį:
Įkvepiu Beribę Šviesą – iškvepiu Beribę Šviesą.
Įkvepiu Besąlyginę Meilę – iškvepiu Besąlyginę Meilę.
Įkvepiu Poilsį ir Ramybę – iškvepiu Poilsį ir Ramybę.
Įkvepiu Pasaulio Grožį – iškvepiu Pasaulio Grožį.
Nekamuokite savęs tučtuojau mintimis: „Kaip man tai pavyks?“, „Ar jau vyksta?“, „Ar teisingai vyksta?“ ir panašiai... Pasakykite savo protui – kontrolieriui, kad dabar Jums svarbu takumas, pasitikėjimas procesu, Dieviškuoju vedimu bei ramybė – tiesiog leiskite šiems procesams prasidėti ir tęstis ramiai, takiai, be sumaišties...
Jei nepasitikite savimi pakankamai, prieš praktikos pradžią galite pakviesti, paprašyti savo tikrųjų Dvasinių Mokytojų vedimo bei globos jūsų praktikoje. Net jei jų nežinote, neabejokite, kad juos turite. Jei kviesite nuoširdžiai, jie tikrai atlieps. Galite pakviesti į pagalbą savo angelo sargo apsaugą, vedimą, globą.
Vis dėlto nepersistenkite – toks kvėpavimas gali Jus stipriai pripildyti energijų, naujos patirties, todėl pradžioje Jūsų užsiėmimai turėtų būti neilgi, maždaug penkių minučių. Po to darykite pertrauką, stebėkite save, savo procesus. Po kiek dienų galite kvėpavimo procesus po truputį ilginti – tokiu būdu Jūsų praktika bus saugi. Leiskite organizmui „sugerti“ naujas energijas, prie jų priprasti...
Toks kvėpavimas ne tik suteiks Jums malonumą, atšviežins jus, suteiks palaimos išgyvenimą, ramybę, bet ir valys iš Jūsų auros tamsias energijas, nuoskaudų, skausmo sankaupas, didins energijų takumą Jūsų fiziniame bei energijos kūne, suteiks daugiau pasitikėjimo savimi bei gyvenimu, žadins Jumyse kūrybingumą, talentus, seksualumą, vidinę jėgą...
Ką ir bešnekėti – tiesiog reikia bandyti, praktikuoti...
Kiek kartų girdėjau žmones sakant: „Niekad neįsivaizdavau, kad tai gali taip veikti, bet veikia! Kvėpuodamas aš prisipildau ramybės, džiaugsmo, palaimos, jėgų, poilsio, tai grąžina man gerą nuotaiką, optimizmą, pasitikėjimą savimi, aš patiriu neįtikėtinas įžvalgas, stiprias dvasines patirtis. Neįtikėtina, bet iš tiesų labai veiksminga...“
Kad Jūsų praktika būtų veiksminga, labai svarbu, kad neskubėtumėte, nepersistengtumėte bei turėtumėte kantrybės praktikuoti po truputį, tačiau ilgesnį laiką, kol pajusite, jog galite pasitikėti savimi ir žinote, kiek laiko galite skirti tokiam sujungtam, sąmoningam kvėpavimui.
Paslaptis čia yra ta, kad vientisas, sujungtas kvėpavimas kurią nenutrūkstantį energijos srautą, tėkmę, kurios dėka Jūs galite pritraukti savęs link viską, kur nukrypsta Jūsų sąmonės, minties dėmesys...

Kai jau apsiprasite su anksčiau aprašyta praktika, galite pereiti prie kito etapo.
Pasirinkime, pavyzdžiui, teiginį „Įkvepiu Pasaulio Grožį“. Jūsų kvėpavimas oru liks toks pats – sujungtas, lygus, sąmoningas, per nosį įkvepiama ir iškvepiama, tačiau mintyse abiem atvejais ir oro įkvėpimo, ir iškvėpimo atveju sakysite: „Įkvepiu Pasaulio Grožį – įkvepiu Pasaulio Grožį“. Tai reiškia, jog Jūs įkvėpsite pasaulio grožio energiją ir tuomet, kai įkvėpsite orą, ir tuomet, kai iškvėpsite. Nesibaiminkite, kad galite „susprogti nuo grožio“. Nebijokite persipildyti jo – būtent tada, kai užsipildysite sklidinai šios grožio vibracijos, ji savaime ims spinduliuoti iš Jūsų į aplinką, net to nesiekiant. Tai suteiks ir Jums laimės, neaprėpiamo pasaulio grožio išgyvenimą... Tapkite žmogumi, kuris, net nieko nesakydamas, spinduliuoja grožį – ne tik materialų, bet ir kitokį, subtilesnį... Tai suteiks jums sėkmės, atvers Jumyse glūdinčius talentus, pakvies juos į sąmonės paviršių...
Vėliau tai galėsite daryti vos ne nuolatos – tai yra, sujungti sąmoningą, sujungtą kvėpavimą su teiginiais, energijos tėkme net tuomet, kai vairuojate automobilį, prausiatės, verdate valgį...
Kai pajusite, jog jau galite, sugebate kartu su kvėpavimu pakviesti, pritraukti į save sakralias, švarias energijas, tai atvers Jums neišsemiamas kūrybos galimybes, įkvėps Jus.
Prisitaikykite postulatus pagal savo poreikius. Galbūt Jums rūpi meilė, santykiai, moteriškumo ar motinystės atkūrimas savyje – tuomet galite sujungti kvėpavimą su teiginiu:
Įkvepiu Amžinąjį Moteriškumą – iškvepiu Amžinąjį Moteriškumą.
Įkvepiu Šventąjį Moteriškumą – iškvepiu Šventąjį Moteriškumą.
Įkvepiu Tyrąjį Moteriškumą – iškvepiu Tyrąjį Moteriškumą.
Įkvepiu Amžinąją Išmintį...
Įkvepiu Visokeriopos Gerovės Energiją...
Ar maža, ką dar Jums padiktuos Jūsų įžvalga, dvasios jėga ir meilė...
Taigi linkiu Jums sėkmės. Labai svarbu, kad prieš pradėdami praktikuoti suformuotumėte nusiteikimą, kuriame būtų ne baimė ar nepasitikėjimas, o tikėjimo jėga, šviesus ryžtas, tobulėjimo atkaklumas bei kantrybė.
Pasakykite sau: „Praktikuosiu dėl savo ir visų gyvų būtybių gerovės, tobulėjimo. Ketinu praktikuoti sėkmingai, džiugiai, renkuosi šį variantą ir jokio kito... Valymasis, didesnis aiškumas, sąmoningumas, meilė, savarankumas ir laisvė yra kryptis, kuria einu. Jei mano praktika imtų krypti kita linkme, prašau Viešpatį bei Pasaulio Motiną, Šventąją Dvasią ar mano Dvasinius Mokytojus, angelus sargus mane stabdyti, perspėti, nukreipti tinkama linkme. Tevyksta tai dėl visų gyvų būtybių gerovės...“
Čia visuomet reikės Jūs tyro tikėjimo tuo, ką darote, bei tikrumo. O šitų dalykų taip pat reikia mokytis – jie neateina iš karto. Dar kartą linkiu Jums sėkmės. Žinau, jog geranorišką žmogų šios praktikos gali padaryti stipresnį, sveikesnį, laimingesnį – to Jums iš visos širdies ir linkiu...


GAIVINANČIŲ, MALONIAUSIŲ DALYKŲ PASAULIS

Tai dar viena nesudėtinga praktika – paprastos praktikos gali duoti didžiulę naudą, tačiau tiktai tada, jeigu jas darome kantriai, nuosekliai, bet svarbiausia – darome. Didžioji paprastų praktikų bėda yra ta, kad dauguma, jas perskaitę, taip ir palieka neišbandę…
Ši praktika, kurią dabar noriu aprašyti, taip pat yra paprasta ir remiasi sąlyga, kad Jūs darysite ją nuoširdžiai bei skirsite pakankamai jėgų, energijos ir laiko – t.y. pajausite jos skonį, įeisite į jos ritmą, pajusite šitos praktikos pasaulį. Būtent tokiu atveju turėsite mainus ir ši praktika Jums taip pat labai daug duos. Jūs galite daryti ją mintyse, tiesiog galvodami, tačiau žymiai geriau būtų, jei atliktumėte tai raštu, tuomet ši praktika duotų Jums daugiau naudos, jėgos, šviežios energijos bei optimizmo. Jos esmė yra tokia: Jūs turėtumėte surašyti sąrašą visų tų dalykų, apie kuriuos prisiminus jums paprasčiausiai pasidaro gera, malonu, džiugu ar tiesiog saldu.
Tai gali būti bet kas. Tiesiog sėskite ir parašykite, pavyzdžiui: „1. Aš mėgstu šviežias braškes su grietinėle”. Gerai būtų ryškiai prisiminti braškes, jų spalvą, skonį burnoje, kvapą…
Visai nesvarbu, kas tai bus. Tai gali būti keisčiausi dalykai, bet būtent tie, kurie Jums kelia malonumą, džiaugsmą, šypseną …
„Mėgstu lietų vasarą”. O galbūt Jūs mėgstate šiltą smėlį, galbūt Jūs mėgstate, kai žolės, jums atsigulus į žolynus, kutena nosį arba pėdas, galbūt Jūs mėgstate mažą šunytį, kuris yra tam tikros spalvos, – ar maža ką Jūs dar galite mėgti... Pabandykite padaryti šį malonumą sau – tiesiog surašykite sąrašą visų dalykų, kuriuos mėgstate, dėl kurių buvimo Jums gera gyventi. Būtų labai gerai, jei tą sąrašą turėtumėte savo kompiuteryje, kad galėtumėte nuolat jį papildyti. Galbūt vertėtų nusipirkti storą sąsiuvinį ir padaryti taip, kad sąrašas jame po truputėlį vis augtų, augtų ir augtų. Svajočiau, kad Jums tektų įsiklijuoti į tą sąsiuvinį papildomų puslapių ir kad jis taptų storas, neįmanomai išsipūtęs.
Ir dar vieną dalyką galima daryti – vis sugrįžti ir peržiūrėti jį… Aš manau, kad kai dažniau pažvelgsite į pasaulį tarsi per prizmę tų daiktų, reiškinių, kurie Jums kelia džiaugsmą, kuriuos mylite, kurie yra Jums malonūs, jų ims atsirasti vis daugiau ir daugiau. Dažnai net neįsivaizduojame, kiek daug nuostabių dalykų esame išgyvenę, patyrę… Jie užsimiršta, o galėtų tarnauti, tapdami mūsų jėgos, pasitikėjimo gyvenimu baze. Grįždami prie šių savo brangiųjų užrašų, Jūs galite įsivaizduoti ne tiktai daiktus – galbūt Jums patinka nuostabi, švelni, žydra šviesa, kadugio ar pušies, jazminų ar šieno kvapas, arba dar kas nors. Galbūt ištartas žodis, vardas, būsena, galbūt filmas... Surašykite viską be jokios išimties – tai, kas peni, palaiko Jūsų gyvenimą…
Kai jau turėsite tokį sąrašą (o galbūt dar tik jo pradžią), Jūs galite prisiminti kokį nors daiktą, frazę ar momentą ir sujungti jį su kvėpavimu – tiesiog jį „prakvėpuoti“. Tai atneš Jums visai naują, nelauktą jėgą.


SUJUNGIMAS SU KVĖPAVIMU

Atsisėskite patogiai arba atsigulkite, kad Jūsų niekas netrukdytų, imkite kvėpuoti lygiu kvėpavimu per nosį, kada įkvėpimas ir iškvėpimas yra daugmaž lygus, akcentas labiau turėtų būti įkvėpiant, o ne iškvėpiant. Sujunkite kvėpavimą į vientisą bangą, kai įkvėpimas takiai pereina į iškvėpimą, o iškvėpimas takiai pereina į įkvėpimą – be pauzių, sustojimų ar įtampos, tarsi atūžianti ir atslūgstanti banga. Tačiau neforsuokite: kvėpuokite ramiai, jums patogiausiu tempu, gyliu – taip, kad galėtumėte tai daryti ilgai ir be didelių pastangų… Tai sujungs Jūsų kvėpavimą į vientisą energijos srautą, susiejantį Jus energijų lygyje su bet kuo pasaulyje, ko tik panorėsite …
Tiesiog švelniai, ramiai, sujungtai kvėpuokite ir įsivaizduokite, kad Jūsų kvėpavimas nuplaukia į tą daiktą ar momentą, kuris Jums patinka, yra mielas, o kada Jūs įkvėpiate, jis įeina į Jus. Iškvepiant oras bei prana, energija nuplaukia, nubanguoja, švelniai sujungia Jus su tuo daiktu.
Šitaip pakvėpavę, Jūs galite įeiti giliai į esmę to, kas Jums patinka, ką Jūs mylite, kas palaiko Jūsų gyvenimą, nuspalvina jį nuostabia šviesa. Būtinai tai išbandykite: kvėpavimas, sujungtas su Jums malonių dalykų gyvu įsivaizdavimu, priartins prie Jūsų taip pat ir jų energiją, būseną – tai tarsi durys, pro kurias galite įeiti… Tačiau darykite tai švelniai, ramiai – tai didelės energijos, jėgos praktika.


KVĖPAVIMAS, SUJUNGTAS SU DĖKINGUMU

Dar vienas labai naudingas šios praktikos aspektas yra dėkingumas. Jūs tiesiog sujungiate kvėpavimą su dėkingumu…
Dauguma žmonių šiuo metu yra užmiršę, kas yra gilus, nuoširdus dėkingumas, arba jo bijo. Tai normalu – juk dažniausiai nesąmoningai atrodo, jog, tik išreiškus dėkingumą žmonėms, tuoj pat bus juo manipuliuojama, teks brangiai už tai mokėti. Tačiau ar dėl to dėkingumas, gebėjimas jį išgyventi nebėra reikalingas? Dėkingumas Pasauliui, Viešpačiui, Protėviams, Žemei atveria sąmonę pakylėtoms besąlyginės meilės, dvasingumo vibracijoms, leidžia pasauliui atsigręžti į Jus, atliepti taip pat dėkingumu, dosnumu. Todėl Dėkingumo, kaip nuolatinio santykio su pasauliu, būsenos sugrąžinimas gali Jums patiems duoti labai daug.
Atlikite šią praktiką labai paprastai – galite pradėti nuo dėkingumo Viešpačiui. (Juk turbūt nemanote, kad Viešpats ims manipuliuoti Jūsų dėkingumu?)
Kaip jau buvo aprašyta anksčiau, imkite kvėpuoti sąmoningu, lygiu, sujungtu kvėpavimu per nosį.
Įkvėpdami mintyse sakykite: Dėkoju...
Iškvėpdami mintyse sakykite: Viešpačiui…
(Pakartokite taip kelis kartus, kol pajusite atliepimą…)
Įkvėpdami mintyse sakykite: Dėkoju...
Iškvėpdami mintyse sakykite: Motinai...
Įkvėpdami: Dėkoju...
Iškvėpdami: Dangui...
Įkvėpdami: Dėkoju...
Iškvėpdami: Pasauliui...
Įkvėpdami mintyse sakote „dėkoju“, o iškvėpdami mintyse sakote „Viešpačiui”. Arba „dėkoju Mamai“, „dėkoju Tėvui“, „dėkoju Širdžiai“, „dėkoju Pasauliui“, „dėkoju Dangaus žydrynei“, „dėkoju Gėlėms, Medžiams, Žolėms“, „dėkoju Žemei“, „dėkoju Vandeniui“, „dėkoju Liūdesiui…“, „Dėkoju Žvaigždėms, Meilei, Rankoms, Spalvoms“, „dėkoju Šviesai, Saulei“, „dėkoju Mokytojams, Tėvynei“, „dėkoju Skausmui, Grožiui“, „dėkoju Atminčiai, Kvapams“, „dėkoju Žuvėdrai“, „dėkoju Sparnams“, „dėkoju Laisvei“, „dėkoju Draugystei“, „dėkoju Įkvėpimui“, „dėkoju Nepažįstamajam naktyje“, „dėkoju Vasaros pilnačiai“, „dėkoju Užmarščiai“, „dėkoju Drąsai“, „dėkoju Sąmonei ir Atminčiai“, „dėkoju Bučiniui“, „dėkoju Sau“…
Kai darote šią praktiką, Jūsų kvėpavimas yra tarsi sakralios dumplės, kurios suteikia energiją ir tėkmę Jūsų vidinei, dvasinei kūrybai. Ši kūryba yra naudinga tuo, kad įveda Jus į pozityvią vibraciją, į labai gilų ryšį su pasauliu – gilesnį nei tą, kurį sukurtumėte tik protu, mintyse, nesujungę su kvėpavimu.
Kai Jūs sujungsite tokį kvėpavimą bei dėkingumą su didesniu žodžių kiekiu, daugiau įvairių pasaulio fenomenų, kai ilgiau būsite nesavanaudiško dėkingumo vibracijoje, pasaulis ims girdėti Jus kaip dėkingą esmę, kaip mylinčią esmę, pagaliau nors trumpai tokia esme tapsite. Tuomet ir Pasaulis pradės visai kitaip atliepti: jis nori bendrauti su tais, kuriuos jaučia kaip artimus sau, kaip dėkingus, atvirus, kuriuose nėra pasišlykštėjimo, atmetimo niekam, kas tai bebūtų. Jeigu Jūs norite ką nors turėti – gerovę, meilę, grožį, sveiką kūną – tarp Jūsų ir dalyko, gebėjimo, kurio norite, turi būti atviras, artimas, meilingas santykis, teigimas, tada gali vykti apytaka, mainai tarp Jūsų ir to, su kuo Jūs bendraujate. Nebūtinai tai turi būti žmogus – tai gali būti gebėjimas, talentas, būsena, tai gali būti tai, kas yra taip trokštama, tačiau negali ateiti dėl netinkamo santykio.
Dėkingumas mus giliausiame lygyje sutaiko, sulieja, suderina mus su tuo, kam jaučiame dėkingumą, todėl gali būti atkurta apytaka, geresnis supratimas, karminis santykio išgryninimas…Tačiau svarbu, kad darytumėte paprastai, tačiau nuoširdžiai ir be lūkesčių.


SUSITAIKYMAS SU ORO STICHIJA

Neretai žmonės yra susipykę su erdve, su oro stichija, nors to nesuvokia. Galima sakyti, kad tuomet jų oro stichija yra neharmoninga. Dažniausiai tuo atveju jų gimimo momentu oro ženkluose yra pažeistos planetos.
Na, galima sakyti, kaip čia dabar gali būti, kad tu, žmogus, gali būt susipykęs su oru? Gali susipykti su kaimynu, žmona, bet su oru, erdve...
Oras, erdvė yra apibendrintas dalykas. Mes esame ore, erdvėje didžiąją savo gyvenimo dalį - kai nesame panirę į vandenį ar užsikasę žemėmis. Tas susipykimas, disharmonija, baimė, pyktis oro stichijai gali formuotis įvairiai, pavyzdžiui, jeigu žmogus krito iš aukštai, jeigu jis buvo situacijose, kur jam teko bijoti atstumo, aukščio. Tada jo baimė susiprojektuoja į tą tarpą, erdvę, kuri jį skiria. Tai neretai vyksta nesąmoningai, kai per pyktį, skausmą, kančią formuojasi neharmoningas santykis. Kartais toks susipykimas su erdve, su atstumu įvyksta tada, kai atskiriami mylimi žmonės ir jie galvoja: „Kodėl aš negaliu pasiekti to žmogaus? Mus skiria toks atstumas, mus skiria tokia didelė erdvė, toks didelis tarpas. Aš pykstu dėl to“.
Ką gi būtų galima padaryti, harmonizuojant savo santykį su erdve? Galite tiesiog paskatinti save pamėgti vėją ( nebūtinai audrą - lengvą vėjelį, tiesiog oro tekėjimą). Kai bus gražus oras, išeikite į vietą, kur daug oro, kur matyti daug dangaus, atsistokite ir tiesiog kvėpuodami pajauskite vėją - kvėpuokite vėju. Pasakykite sau: „Myliu vėją, susiderinu su juo, jaučiu jo grožį, gėrį“.
Galite taip ramiai kvėpuodami įkvėpti ir pasakyti: „Susitaikau su oru, susitaikau su erdve, myliu ją“. Kvėpuodami pajuskite būtent ne savo fizinį kūną arba atskirus daiktus, o erdvę, kuri jus supa. Jauskite, kad esate erdvėje, - tai gali būti labai džiugus, naujas santykis. Kvėpuodami pajauskite dangų virš savęs - tą didumą, platumą. Pajauskite, kad oras, erdvė yra ta terpė, kurioje taip lengvai viskas telpa, kuri atrodo tuščia ir gali talpinti viską. Oro stichija suteikia mums laisvę judėti - tai yra jos dorybė.
Kvėpuodami pajuskite oro stichijos laisvę ir tos laisvės grožį. Oro stichija yra siejama su bendravimu, žodžiu, intelektu, taip pat ir su atlaidumu, nepriekabiavimu, tolerancija. Pažvelk lengvai. Pajusk erdvės lengvumą, laisvę, nepriekabumą (pavyzdžiui, žemės stichija yra priešinga oro stichijai - sunki, konkreti, inertiška; ji įpareigoja, gali užgulti). Taigi tokia yra oro stichijos misterija.
Kvėpuojant galima be galo daug suvokti. Jūs galite sakyti: „Draugauju su erdve, įkvepiu orą, draugauju su juo, jaučiu jo tekėjimą savyje. Su oru į mane įteka informacija iš pasaulio ir su iškvėpimu aš iškvepiu informaciją apie save; aš susijungiu, bendradarbiauju, draugauju su erdve.“ Per orą, per vėją jūs galite perduoti žinią - tai yra geroji oro stichijos savybė. Ką gi, galima sakyti, kad tai fantazijos, bet aš siūlau išbandyti. Ir kartais jūs galite susidurti su neįtikėtinais procesais, kitimais, galite būti nustebinti, net priblokšti, todėl darykite tai ramiai, išmintingai, saikingai. Daryk ramiai, daryk ir įsiklausyk, kas vyksta, kaip atliepia; palūkėk ir vėl daryk. Saikas yra viena iš dorybių.
Štai viena praktika saiko jausmui ugdyti. Nueik į parduotuvę ir, užuot leidęs sau viršyti limitą, saiką, ką reikėtų pirkti, džiaukis saiko pojūčiu savyje. Štai vaikštau ir žiūriu: „Cha, galiu ir be to, ir be to apsieiti. Galiu į viską žvelgti per saiko prizmę.“ Gali tą patį padaryti jausmų arba santykių, bendravimo srityje.
Nors vieną dieną, bent porą valandų pabūk stebėtoju. Pasidžiauk stebėtojo vaidmeniu, funkcija. Pajusk, kokios dorybės pas tave ateina iš šios naujos pozicijos. Tai yra labai įdomu. Galų gale tu gali lavinti laiko pojūtį, punktualumą, jausti, kada ateina ciklas, kada jis prasideda, įsijungia. Užprogramuoti save, pažiūrėti: „Štai dabar yra tiek ir tiek valandų. Aš paskatinu save pajusti ciklą ir prašau duoti man vidinį impulsą, kada valanda eis į pabaigą. Ar gebėsiu tai jausti? Ar gebėsiu įsijungti, pavyzdžiui, lygiai už valandos į naują ciklą?“ Po to pabandykite dar kartą. Labai įdomūs dalykai yra susiję su laiku, ciklų pojūčiu. Tai gali duoti jums gebėjimą jausti aušrą, jūsų pačių ciklus, išugdyti gebėjimą tapti punktualiam, pajusti laiko tėkmę.


SĄMONINGAS KVĖPAVIMAS

Kaip mes galime pozityviau išnaudoti oro stichijos jėgą? Kaip ją pagriebus, ką čia su ja padarius? Vienas iš paprasčiausių būdų, kol kas žmonijos beveik užmirštų, yra sąmoningas kvėpavimas. Toks kvėpavimas turi didžiulę jėgą.
Ką reiškia kvėpuoti sąmoningai? Mes juk turime budrumą fizinio kūno atžvilgiu, suvokiame: judinu ranką ar nejudinu, galva kruta ar nekruta. Taigi taip, kaip mes vis dėlto jau išmokome sąmoningai kilnoti rankas, kojas (juk nekilnojame jų nevaldomai, nei iš šio, nei iš to), atėjo laikas pradėti įgyti sąmoningumą apie savo kvėpavimą, suvokti: kvėpuoju ar nekvėpuoju, kaip kvėpuoju, ką kvėpuodamas įkvepiu. Ir ne tik fizine prasme – gerą ar blogą orą. Kartu su oru mes labai lengvai galime įkvėpti programas, įkvėpti energiją - gerą ar blogą. Juk oro stichija yra aktyvi, dinamiška, judanti, paslanki stichija ir būtent todėl su ja galima nepaprastai daug padaryti, valantis, keičiant savo sąmonę.


KVĖPAVIMAS SU TEIGINIAIS, SĄVOKOMIS

Stebuklas yra tai, kad mes turime kvėpavimą, kad mes galime įkvėpti praną ir sujungti su mintimi.
Kodėl veikia šis kvėpavimas, kodėl taip kvėpuodami mes pajuntame kažką naujo, ko iki tol nepajutome? Todėl, kad tai aplenkia mūsų įpročius, inerciją ir padeda prisiliesti prie sakralios, švarios energijos – prie to, prie ko protu arba inertiškai bėgdamas pasaulietinėje rutinoje nesugalvotum prisiliesti.
Puikiai, nuostabiai veikia paprasti Dievo mums duoti instrumentai, kurie gali mums padėti būti laimingiems ir kurie gali būti dovana aplinkiniam pasauliui.


RYŠYS SU ŠIRDIMI KAIP VIDINIU PATARĖJU

Kaip galima atkurti ryšį su savo širdimi ir grąžinti jai statusą bei įgaliojimus Vidinio Patarėjo - nepaperkamo, kartais įsižeidžiančio, bet vis dėlto niekada nemeluojančio?
Visada žmogus turi vieną iš stipriausių sąmonės instrumentų - jis turi kvėpavimą, gebėjimą įkvėpti į save oro stichiją ir kartu su ja - energiją, kuri gali būti transformuojama, keičiama Viešpaties mums duotos sąmonės pagalba. Tai nėra savaime suprantama - tai didžiulės Dievo mums duotos dovanos.
Kaip tai daryti? Labai švelniai, saikingai, nepersistengdami, negobšaudami ir neforsuodami jūs galėtumėte nurimti, atsisėsti ir nusiteikti, kad kvėpuosite lygiai (lygaus ilgio įkvėpimais ir iškvėpimais), per nosį įkvėpdami orą, sujungtu, takiu kvėpavimu (be oro sulaikymo). Viena iš sąlygų yra tai, kad jūs įkvėpsite orą per nosį, bet įsivaizduosite, kad kartu su oro įkvėpimu įkvėpiate į savo širdį - pradžioje aplinkui širdį - besąlyginės meilės srautą, šviesą, kuris plūsta į jus iš Tvėrėjo Dvasinės Širdies.
Galima protu analizuoti, paklysti klystkeliuose ir sakyti: „ Nieko nesuprantu“. O galima tiesiog daryti. Atsisėsk, žmogau, tyliai, ramiai ir kvėpuok. Pasakyk sau: „Įkvepiu į savo širdį besąlyginę meilę, apgobiu ją šia šviesa, įkvepiu besąlyginę meilę - iškvepiu, įkvepiu besąlyginę meilę - iškvepiu besąlyginę meilę ". Tuo metu jūs turėtumėte išsivaizduoti, kad švelni, be galo lengva, raibuliuojanti besąlyginės meilės šviesa ateina prie jūsų širdies ir pradžioje ją labai švelniai apgobia.
Neskubėkite savo širdies „taranuoti“ jokia energija ir jokia šviesa - pradžioje pajauskite, ar širdis leidžia prie jos prisiartinti, kalbėkite su ja šia energijos kalba: „Įkvepiu besąlyginę meilę, iškvepiu ją ". Pradžioje apgobkite šia besąlygine šviesa ir meile savo širdį iš visų pusių, paskui, jeigu širdis įsileidžia, nori su jumis kalbėti, po truputėlį įkvėpkite į pačią širdį besąlyginės meilės šviesą, kartu įkvėpdami į savo kūną deguonį per nosį. Jūs sėdite, įkvėpdami orą sakote: „Įkvepiu besąlyginę meilę į širdį " ir įsivaizduojate, kaip švelnios šviesos srautas, energijos srautas, pripildytas besąlyginės meilės turinio, atsrovena prie jūsų širdies ir pripildo ją šviesos, o iškvėpdami jūs išsivaizduojate, kaip iš jūsų širdies išeina nuoskaudos, purvas - tarsi dūmai, negerovės, tamsa. Šitaip jūs ir kvėpuojate - švelniai, ramiai, kantriai.
Turėkite kantrybės sau patiems, turėkite kantrybės savo širdžiai, jeigu norite, kad jinai norėtų su jumis kalbėti, kad jinai taptų jūsų Vidiniu Patarėju, turėkite savo patarėjui kantrybės, pagarbos, įkvėpkite besąlyginės meilės šviesą į savo širdį ir užpildykite šia šviesa. Iškvėpdami įsivaizduokite, kad iškvepiate nuoskaudas (jos gali būti labai senos, šimtų metų senumo, daugybės gyvenimų senumo) ir pakvėpuokite taip. Po kiek laiko jūs pajusite: kaip sakoma, „ant širdies palengvėjo“. Jeigu forsuosite, galite pajusti skausmą širdyje - tai reikš, kad skubate, prievartaujate savo širdį, kad reikėtų daryti atsargiau. Jeigu jūs darysite kantriai, pajausite širdį visai nauju būdu - kaip sakralią erdvę. Iš savo širdies šviesos erdvės jūs pradėsite jausti atliepimą ir tada turėsite ne tik sąžinės balsą, bet tiesiog po truputėlį įgysite širdies atliepimą - kaip nuolatinį, vidinį balsą, kuris jums šneka ne tiktai išbandymų metu, bet tiesiog nuolat su jumis bendrauja. Nuolatinio dialogo reikia būti vertam.


VIDINIO BALSO STIPRINIMAS

Dažnai žmonės sako, kad jie nebejaučia vidinio ryšio su savo Vidiniu Dvasiniu Patarėju, tačiau vis dėlto visi patiria sąžinės graužimą, o juk tai yra tas pats Vidinis Patarėjas, tačiau prabilęs destruktyviai - tada, kada mes darome kažką negero ir neteisingo. Vis dėlto mes galėtumėme jį girdėti visuomet, jeigu tiktai tam paruoštumėme save, savo kūną šiam balsui – atvertumėm jam priėjimą, takus.
Kaipgi tai galimą padaryti? Štai dar viena technika. Tai yra irgi kvėpavimo susiejimas su sąmonės procesais ir energija. Aš kalbėjau, kaip galima būtų pradėti atkurti ryšį su savo širdimi, kartu su kvėpavimu apgobiant ją šviesa, paruošiant ją, kad jinai galėtų tapti Viešpaties buveine. Tai yra vienas procesas.
Kitas procesas būtų tai, kad kvėpuodami mes įsivaizduotume, kad nuo širdies, apšviestos jūsų vidine šviesa, kuri ateina kartu su kvėpavimu, formuojasi šviesos takas į jūsų į jūsų galvą, kaktą. Jeigu mes turėsime pakankamus takelius energijai, energijos pratakumą, jeigu kanalai tarp širdies ir proto bus pakankami, tada mūsų širdis ir protas nebus atskirti, jie derinsis tarpusavyje. Tai yra labai svarbu.
Vienas iš paprastų būdų tai pasiekti ir yra kvėpuojant įsivaizduoti, kad jūs įkvepiate ir kartu su įkvėpimu nutiesiate šviesos taką - siauresnį ar platesnį - iš trikūtos, čakros kaktos viduryje, žemyn, link širdies. Kvėpuodami jūs darote jį vis šviesesnį, ryškesnį, aiškiai juntamą. Kada jūs nutiesite šį taką iš širdies į kaktą, į savo protą, tuomet jūs tiesiog geriau suvoksite širdies vedimą ir geriau jį girdėsite minčių lygyje: jums tiesiog bus aiškiau, ką jūsų Vidinis Patarėjas - Širdis nori jums pasakyti ir patarti, nes tai bus iškelta į sąmonės paviršių, į jūsų mentalinį lygmenį. Įkvėpdami galite įsivaizduoti, kad šviesa užpildo jus tarsi fontanu, iš viršaus užlieja per viršugalvį ir nuo kaktos formuoja tą šviesos kelią į širdį, bet svarbiausia šioje praktikoje yra sujungti jūsų protą su širdimi šviesos, energijos ir informacijos taku.


VIEŠPATIES PALAIMINIMAS ŠEIMAI

Galite kvėpuoti su programa, įsivaizdavimu, mintimi: „Įkvepiu į savo šeimos aurą Dievo, Viešpaties palaiminimą“. Kaipgi tai padaryti? Jūs turėtumėte tiesiog nusiraminti, atsisėsti ir įkvėpdami per nosį ir iškvėpdami per nosį įsivaizduoti, na, tarkim, kaip tokį šviesų debesį savo šeimos aurą. Po to į šį šviesų debesį kartu su jūsų oro įkvėpimu pakviesti Viešpaties palaimą - kaip nuostabią šviesą, kuri užpildo šį debesį vaiskiai, ramiai. Tiesiog padarykite tai negobšaudami, neskubėdami ir įsiklausydami į atliepimą iš aplinkos - yra labai svarbu daryti įsiklausant, kaip aplinka atliepia, kas gi vyksta. Tai iš tikrųjų yra labai veiksminga priemonė. Aš manau, kad mes turime teisę tai daryti savo artimiesiems būtent todėl, kad jie yra mūsų šeima, kraujo giminės.


DARBAS SU TEIGINIU „VISKAS BUS GERAI“

Šiek tiek su humoru esu pasakiusi, kad tai yra viena labai stipri lietuviška mantra – tai teiginys „Viskas yra ir bus gerai“. Mantra ta prasme, jog tai gali būti jėgos sakinys, frazė, nuostata, programa, kuri ateina į jūsų gyvenimą, kurdama jūsų ateitį.
Teiginys, mintis, postulatas turi didžiulę jėgą, jeigu žinai, kaip su jais dirbti. Kodėl? Todėl, kad mintis, žodis, frazė, teiginys yra aukštesni pagal savo vibraciją nei materija ir todėl jų pagalba galima keisti materialią realybę. Jeigu bandysite tai daryti, pradėję kalbėti vieną ar kitą frazę, postulatą, daugelis galite pajusti keistus pojūčius - tarsi galvos svaigimą ar spaudimą viršugalvyje, keistą norą prigulti, nenorą toliau kalbėti. Dėl ko tai vyksta? Dėl to, kad toks sakinys yra programa - jis tampa programa, jeigu kartojamas ilgesnį laiką. Jame slypi tam tikras supratimas apie pasaulį ir, kada mes jį šnekame nuoširdžiai, su juo pradeda sąveikauti daugybė kitų programų, teiginių, situacijų, patirčių, kurios sako: „Nesąmonė, čia negali taip būti. Kaip tai yra gerai, jeigu yra blogai? Kaip tai bus gerai, jeigu to negali būti?“ Taigi per šį jūs postulatą imate sąveikauti su daugybe kitų programų, esančių jūsų energijos kūne, kurios sako, kad tai yra neįmanoma. Ta sąveika vieniems bus aršesnė, dramatiškesnė, kitiems šitas darbas vyks ramiau.
Ką gi reikėtų daryti, jeigu jūs pajuntate, kad štai pradėjot kalbėti tokią frazę ir jums nebesinori – atsirado nepasitikėjimas, baimė ar net galvos skausmas? Būtų gerai, kad sau leistumėte truputėlį pailsėti, duotumėte sau laiko suintegruoti. Net jei pakalbėsite tokią frazę neilgą laiką, rezultatas tikrai bus. Tiesiog ši programa bando įsitvirtinti jūsų struktūrose, o kad įsitvirtintų, tam reikia duoti erdvės ir laiko. Pasėdėkite ramiai, prigulkite, leiskite, kad šio postulato „Viskas yra ir bus gerai“ vibracijos ramiai susiderintų su visomis jūsų struktūromis.
Jeigu jūs tučtuojau tai paliksite, numesite: „Ai, nesąmonė, nieko aš čia nedarysiu, čia nieko negali pakeisti“... Ką gi, tada lygiai taip pat numestumėte ir kitas mantras, iš karto negavę rezultato... Bet jūs galite pajusti tą rezultatą ateinantį po truputėlį. Jeigu jūs pašnekėsite, palauksite, kol nurims ta sumaištis energijų lygyje, kol trupinėlis šio postulato šviesos įsitvirtins jumyse, po kiek laiko vėl prieisite prie to postulato, tai šis teiginys vis ramiau ir stipriau galės gyventi jūsų struktūrose, jūsų astraliniame, karminiame kūne.


„AŠ ESU AMŽINA ESMĖ“

Laba svarbu dirbant su postulatais yra nepersistengti, ypač su postulatu, apie kurį dabar kalbėsiu. Tai labai stiprus teiginys, galintis padėti nepaprastai stipriai išgryninti jūsų karminį kūną. Tai postulatas: „Aš esu amžina esmė''. Jeigu jūs tik pabandysite bent kiek daugiau kartų sau pasakyti netgi negarsiai, o tyliai ar pašnibždomis: „Aš esu amžina esmė'', pajusdami tai, ką sakote, jūs pamatysite, kad vyksta kažkas keisto. Ar tai yra normalu? Taip, tai yra normalu. Kodėl? Todėl, kad daugybė kitų programų nesąmoningai į mūsų sąmonę byloja: „Tu esi mirtinga esmė. Tu mirsi. Tave sunaikins. Pasaulis pavojingas“. Ir todėl teiginys „Esu amžina esmė'' sueina į konfrontaciją su šiais teiginiais.
Ar verta tada jį kalbėti? Manau, kad taip. Todėl, kad būtent tai, kas susieja mus su amžinybe, dvasios lygmeniu mumyse, ir yra tas jėgos šaltinis, kuris padeda mums nepasiduoti didžiausio sunkumo akivaizdoje. Mūsų siela, o ne protas jaučia tą sąsają su amžinybe mumyse. Siela gauna peno iš tokio postulato. Dvasia atgyja nuo tokio postulato. Vis dėlto yra labai svarbu saikas. Būkite išmintingi: neforsuokite, neskubėkite vartoti dvasios, turėkite su ja pagarbius santykius, kada jūs bandote vieną ar kitą praktiką.
Kaipgi išmokti pajusti tą saiką? Jūs galite sakyti: „Aš neturiu praktikos, šalia nėra mokytojo, aš nežinau, kaip padaryti, aš nežinau, kas yra saikas“. Kas gali tuomet jums padėti? Atsakomybė už tai, ką darote. Jeigu žmogus prisiima visišką atsakomybę už tai, ką jis daro, tuomet jo struktūros įjungia žymiai didesnį budrumą viso to, ką jis daro, atžvilgiu. Prieš praktikos pradžią jūs galite sau įsakmiai pasakyti mintimis arba garsiai: „Teigiu ir priimu visišką atsakomybę už tai, ką dabar darysiu, už tai, ką dabar praktikuosiu. Aš kviečiu savo aukščiausiąjį Aš įsijungti į šią mano praktiką, kontroliuoti ir pasaugoti tai, ką darau. Tegul mano praktika neš visokeriopą sėkmę ir naudą, teneviršysiu saiko, teeisiu teisinga kryptimi".
Gal tai tušti žodžiai? Tikrai ne. Matau tai iš praktikos.Yra svarbu, kaip mes pasiruošime praktikai. Jeigu niekaip nesiruošim, rezultatas irgi yra atitinkamas. Kartais paprasti dalykai veikia stipriau negu kokie įmantrūs. Taigi prisiimk atsakomybę, jeigu pradedi ką nors praktikuoti. Prašyk savo dvasios, savo aukščiausiojo prado, dvasios tavyje, atmano tavyje, monados tavyje, kad tave vestų, prilaikytų, kur reikia, ir įkvėptų, kur reikia.Tada tavo praktika galės būti sėkmingesnė, tu bent truputėlį tapsi pats sau mokytoju. Tai yra labai svarbu.


GEROVĖS SĄVOKOS IŠGRYNINIMAS

Svarbu išgryninti sąvokas mūsų sąmonėje, galvoje tam, kad jos galėtų tarnauti mums kaip jėga, o ne kaip toks prišiukšlintas karminis bagažas. Užterštos yra dauguma sąvokų, netgi labai malonių, pavyzdžiui, poilsis daugelio žmonių sąmonėje tuoj pat susijęs su asociacija: „Oi, poilsis, vadinasi, šalia yra nuovargis“. O aš siūlau prisiminti, pajusti, įkvėpti tiesiog poilsio sąvoką, nesusietą su jūsų konkrečiais prisiminimais, kad „ilsiuosi tik tada, kai nusivarau kaip kuinas“.
Kas iš viso yra poilsis - tiesiog jo archetipinė sąvoka, pirmapradė sąvoka? Pirmapradė, neužteršta poilsio sąvoka skamba visai kitaip, negu suvokiama, pavyzdžiui, ligoto žmogaus. Taigi siūliau įkvėpti poilsio sąvoką - tą pirmapradę, tarsi jūs pirmą kartą girdėtumėte šitą sąvoką - kartu su oru, su deguonimi: „Įkvepiu poilsį - išspinduliuoju poilsį“. Ką dar jūs galite padaryti, kad sau padėtumėte? Ogi paklauskite savo širdies arba sielos, arba savo vidinio vaiko - to, kuris jumyse amžinybėje žino viską: „Kokios spalvos tau yra poilsis? Kokios jis iš tikrųjų tau turėtų būti? Žydros, salotinės, rožinės? Gal baltas, perlamutrinis?“ Pabandyk pajausti, kokios spalvos tu turėtum įkvėpti energiją kartu su sąvoka „poilsis“, kad į tave atvilnytų nuostabi banga, nešanti tave būtent į atsipalaidavimą ir poilsį? Tai puiki, nuostabi praktika. Tiesiog pabandykite.
Dar viena sąvoka, kuri atpalaiduojančiai, gražiai veikia ir su kuria taip pat nuostabiai galima dirbti, tai gerovės sąvoka. Kaip dažnai absoliučios daugumos žmonių sąmonėje gerovė yra susijusi su baisiu vargu: „Och, gerovę sukurti jau taip neįmanoma, taip reikia stengtis ir t.t.“ Tai yra karminis santykis - santykis, kuris žino apie sunkumus, bet gerovė pirmaprade savo prasme skamba visai kitaip. Gerovė ir yra gerovė. Ji yra susijusi su geru būviu.
Kvėpuokite, sau sakydami, kad jūs įkvepiate archetipinę, pirmapradę gerovės sąvoką ir energiją. Pakvėpuokite gerove - šviesia, užtarnauta. Nesvarbu kaip – tiesiog prisilieskite prie šviesios ir lengvos gerovės – gero būvio, savaime suprantamo, kuris yra šventa, tyra, visavertė gerovė, gerovės energija. Pakvėpuokite gerovės energija. Paklauskite savo vidinės išminties: „Kokios spalvos šviesa, energija tau, žmogau, bus susijusi su gerove?“ Kažkam galbūt tai medaus, kažkam rožinė spalva. Jūs galite paklausti savo vidinio išminčiaus: „ Koks kvapas, kokia spalva tau simbolizuoja gerovę? Įkvėpk gerovės kvapą, įkvėpk gerovės spalvą, įkvėpk šviesą ir spalvą, kuri tau simbolizuoja gerovę. Šitaip tu save gydysi, grąžinsi sau jėgas. Juk gali būti ne tiktai materiali gerovė – daiktų turėjimas. Gali būti fizinio kūno gerovė (sveikata), emocinio kūno gerovė (sveikos, geros emocijos), minčių kūno gerovė (geros, harmoningos mintys), sąmonės gerovė (kad jinai neserga, savęs nenaikina). Visokeriopa, visa apimanti - socialinė, profesinė ir t.t. - gerovė. Yra prasmė pamąstyti apie visokeriopos šviesios, užtarnautos, ramios gerovės sąvoką ir su ja padirbėti.
Kokios spalvos tau būtų tobula profesinė gerovė? Įkvėpk tai. Galbūt tu pamatysi gerovę savo namuose. Kas ją tau simbolizuotų? Kokia forma? Galbūt tu gali pasakyti, kokia gėlė tau simbolizuos gerovę? Galbūt tau reikėtų namuose ją pamatyti? Gali įkvėpti gerovės spalvą, skonį, kvapą. Pabūk tame, pakvėpuok pirmapradės, užtarnautos visokeriopos šviesios gerovės spalva, šviesa, kvapu, oru. Prisodrink to save ir savo erdvę, ir tu pamatysi, kad tau sugrįžta jėgos, pusiausvyra - būtent gerovė ateina į tave. Ji yra ne kažkur - gerovę mes taip pat formuojame iš savo vidaus - kaip ir laimę, kuri yra ne „kažkur“. Jei ji „kažkur“, tai jums nepasiekiama. Laimė turi atkeliauti į vidų, pradėti skleistis iš vidaus - tada jinai bus jūsų.

Informacijos šaltinis: http://www.dharma.lt