Mano tema yra neigiamų energijų – labiausiai turint sąmonėje vitalines, mentalines ir astralines energijas – transformacija į aukštesnes energijas.

Aš pats esu praktikas ir tai, ką sakau, praktikuoju meditacijos centre. O aš kuriu ir praktikuoju tai Ošo meditacijos centre “Ojas”. Išminties ir sąmoningumo važiuoju mokytis į Ošo tarptautinę komuną Indijoje, o ta patirtimi ir sąmoningumu dalinuosi čia, Lietuvoje. Mus, kaip ir parapsichologus, puola. Taip, tai natūralu, nes mes truputį, gal keleriais metais ar keliais šimtmečiais, pralenkiam laiką, pralenkiam tuos, kurie mus kritikuoja.

Čia aš dažnokai vartosiu žodį “sąmonė” ir “sąmoningumas”. Tai nėra protas. Individuali sąmonė yra penktos čakros atsivėrimas, kas faktiškai Vakaruose beveik visiškai nežinoma. Jai atsivėrus žmogus nesvajoja, neplanuoja, jis yra momente ir nekalba iš minties ar idėjos. Tai, ką aš darau, kas yra meditacija – tai yra visuomet buvimas anapus minties, anapus proto. Meilė ir sąmoningumas visuomet yra anapus minties ir anapus proto. Mums tokie dalykai kaip informacija ar protas yra šalutiniai. Jie nėra gilūs, jie – paviršiniai. Todėl jūs nepagalvokit, kad sąmoningumas yra labai lengvai prieinamas.

Kalbant apie neigiamų energijų transformaciją reikia pažiūrėti, kokios energijos yra tarp mūsų. Štai jūs sėdite salėje ir kiekvienas esate atskiras nuo kito. Mūsų fiziniai kūnai yra atskirti, nepaisant to, kad mes po mirties paliekam kūną, o kūnas grįžta į žemę. Iš kitos pusės – iš apačios – mes susijungę, mes sėdim ant žemės, ant suolų. Mus sujungia Žemė. Erdvėje mūsų energijos persipina. Mūsų vitalinės, astralinės, mentalinės energijos ir mūsų sąmonės taip pat yra persipynusios. Tik protai yra atskiri, nes mintys yra sienos. Taigi iš apačios mes esam individai, turintys fizinius kūnus. Dvasia mes taip pat esame individai – sielos. Pabudusi siela tampa sąmone. Tokia sąmonė įsilieja į aukštesnį sąmoningumą. Transformuoti energijas ir pažinti tiesą galima sąmone. Bet kol sąmonės aiškiai nepatiriame ir kol nepradedame veikti, kalbėti ir bendrauti ne iš proto, o iš sąmonės, tol mes vis pasimesime ir suklysime.

Fizinės energijos yra transformuojamos jau seniai: jau bent keletą šimtmečių. Šiame šimtmetyje yra pasiekta, kad bet kurią fizinę energiją galima transformuoti į bet kurią kitą energiją. Sakysim, cheminę, elektros energiją, magnetinę energiją, vėjo, saulės, atominę energijas galime transformuoti vieną į kitą. Transformuojama net bioenergija. Iš esmės tai proto, mokslo pasiekimas. Žinoma, kad ypatingai gerai fizines energijas transformuoja ugnis. Verdamas maistas keičiasi. Keičiasi ir fizinė struktūra, keičiasi ir energetika. Mes valgom ir tą maistą pasisavinam. Valgant žmonėse taip pat vyksta tam tikri cheminiai, fiziologiniai procesai, kurie keičia maisto energiją. Maistas, tam tikra prasme fizinė energija, virsta į bioenergiją, vyksta medžiagų, energijų transformacija. Tačiau šiame transformacijos procese visuomet lieka tai, kas sudaro teršalus, atliekas. Šiuo metu galima sakyti, kad fizinis pasaulis yra ganėtinai užterštas. Jūs galit patikrinti: oras užterštas, vanduo, maistas, žemė užteršta, povandeniniai vandenys užteršti taip pat. Mes turime ką nors daryti, kad išvalytume fizinį lygmenį. Bet dar daugiau problemų kelia vitalinis ar emocinis lygmuo, nes į ten žmogaus sąmonė net neįžengė.

Mes ganėtinai sąmoningi fiziniame lygmenyje, o dabar pradedame orientuotis vitaliniame lygmenyje, fotografuoti vitalinį lygmenį, vitalines energijas, čakras, energetinius centrus.

Taigi pagrindinė problema, su kuria šiandien susiduriame, yra vitalinių energijų transformacija. Fizinis kūnas turi penkis pagrindinius ir “šeštąjį” pojūčius. Panašiai ir vitaliniame kūne yra šešios bazinės emocijos. Iš jų dvi yra teigiamos: džiaugsmas bei smalsumas ir keturios neigiamos: pyktis, baimė, liūdesys ir pasišlykštėjimas. Su teigiamom emocijom daryti nieko nereikia: jas galima naudoti tiesiogiai. Panašiai naudojamės ir maistu. Jeigu jis yra tinkamas, mes jį naudojame tiesiogiai. Bet jeigu maistas arba medžiagos yra netinkamos, jas reikia transformuoti. Taip ir tas keturias neigiamas emocijas ar vitalines energijas reikia transformuoti.

Pirmiausia mes turime turėti omenyje pyktį. Pyktis yra energija ir mes galime mokytis patys ar mokyti vaiką pyktį pajusti, patirti ir nenukreipti į kitą, o jį transformuoti ir energiją kelti. Tokią energiją transformuoti galima su protu, su mintim, bet tai bus mechaniška, tai bus tik techninė transformacija. Mintyse mes galime sakyti, kad žmogus nėra kaltas, kad jis užmynė mums ant kojos netyčia, kad mes jam atleisim, ir palaipsniui su protu tą energiją transformuojame pereidami nuo grubesnės minties prie šiek tiek inteligentiškesnės, aukštesnės minties.

Bet tiesiai ir totaliai pyktis transformuojasi prieinant su sąmone, nukreipiant ją į tą vietą, kur yra pyktis. Pyktis transformuojasi netgi kitame žmoguje. Jeigu nukreipsime sąmonę į kitą žmogų, o kitas žmogus bus atviras ir tai palaikys, tuomet pyktis jame transformuosis į aukštesnę energiją. Po to tą energiją galima naudoti fiziniame lygmenyje įvairiems judesiams ar įvairioms mintims, idėjoms maitinti arba ji gali kilti iki širdies ir tapti meile. Ir tai patiriama. Tam reikalinga sąmoninga praktika.

Aš tai tyrinėju Ošo meditacijos centre “Ojas”. Jame yra keli meditacijos mokyklos kursai, kaip ir meditacijos koledžas. Žmonės medituoja šešti, septinti metai. Tai patvirtina mano ir kitų meditatorių patyrimas. Be to, aplink meditacijos centrą kaip apie dvasinę upę, kuri kelia gyvenimo ūpą, yra ašramas, kaip grandis tarp dvasinės energijos upės ir gyvenimo. Ašrame galima stebėti, kaip energija iš vieno žmogaus pereina į kitą, kaip ji transformuojasi. Turiu pasakyti, kad žmonės ašrame neįtikėtinai susikalba. Ten nereikia gerti, ginčytis, nes energija kyla. Šis sąmoningas tyrinėjimas teikia daug šansų, kad žmonės gali gyventi taikiai ir harmoningai.

Įprastinėje šeimoje supykęs vaikas neatskiria pykčio nuo savęs, nes niekas to jo nemoko. Jis mano, kad jis ir pyktis yra viena, kad jis turi pykti. Bet pyktis yra energija ir su ja identifikuotis nebūtina. Netgi pavojinga. Jeigu pyktį nukreipsi į kitą, gims neapykanta. Taip netinka.

Tas terorizmas, kuris dabar pasaulyje klesti, yra todėl, kad žmonės turi labai daug vitalinės energijos, daug pykčio, neapykantos, bet jos nemoka transformuoti. Mes neturėtume būti nemokšos ir mėtyti pyktį ant kitų. Kodėl mums jo netransformuoti, netransformuoti iki meilės, iki palaimos ir netaikyti tuomet?

Tą pyktį, kurį mes turime, turime priimti, transformuoti į tinkamą energiją ir ja naudotis. Taip pat turėtų būti su baime. Jeigu žmogus bijo tam tikros situacijos, bijo tam tikrų žmonių, tamsos, aukščio, viešos vietos arba ko kito, energija užsiblokuoja ir ji kada nors pratrūks. Mes turime stebėti, kur ir kaip energija keičia kokybę, ir ją transformuoti.

Žmogus, kuris bijo, turi tam tikrą specifinę aurą. Tą galima justi, galima prisidėti prie jo energijos transformavimo. Išeitis yra. Pradžioje reikia energijas deblokuoti, kad jos tekėtų, būtų takios, laisvos. Dauguma žmonių gyvena prote; jų energijos sustingusios. Reikėtų, kad visos energijos tarptų, tekėtų. Antra, atpalaiduotas vitalines energijas, tarp jų ir seksualinę, reikėtų transformuoti. Nors čia yra daug tamsumo.  Meditatoriai užsiima energijų transformacija. Seksualinę energiją taip pat galima transformuoti. Ji gali kilti, maitinti protą, maitinti širdį ir gaivinti sąmonę. Žinoma, tam reikalingas tam tikras sąmoningumas. Akivaizdu, kad jos negalima transformuoti neišlaisvinus. Bet išlaisvinimas tėra tik pirmas žingsnis.

Taigi sąmone paliesta seksualinė arba bet kuri neigiama vitalinė energija – baimė, pyktis, pasišlykštėjimas arba liūdesys – pradeda kilti ir mes gaivinamės. Jeigu energija neįstringa prote, ji kyla į širdį. Jokiu būdu nereikėtų jos pasukti į kokias nors idėjas, nes tik tuomet ji gali laisvai kilti aukštyn pasiekdama mūsų sąmonę. Tuomet mes daromės sąmoningesni, bundame. Aukščiausio sąmoningumo žmogus tampa buda. Ne Gautama Buda, bet tiesiog buda. Kiekvieno žmogaus potencija yra aukščiausias kosminis sąmoningumas.

Bet pakeliui turi atsiverti širdis, turi pabusti sąmonė, individuali sąmonė, kuomet dvasia, individuali dvasia tampa sąmoninga. Jokios naudos iš nesąmoningos dvasios. Bet dauguma dvasių yra nesąmoningos. Mes už tai, kad dvasios bustų, kad kiekviena siela bustų ir pradžioje taptų individualia sąmone, o vėliau ir Kosmine.

Amerikiečiai ant kiekvieno dolerio yra užrašę “We trust in God”. Bet tokio tikėjimo nepakanka. Jie geriau sakytų – mes tikime sąmoningumą. Be sąmoningumo nėra išeities, nėra būdo transformuoti vitalines energijas ir protą. Mes tik iš sąmonės galim laisvai veikti, keisti proto programas ir patį protą. Žinoma, jeigu žmogus nepasiruošęs judėti už minčių, programų, galima jam duoti programas. Šiuo metu Lietuvos, kaip ir Vakarų pasaulio, žmonės daugiausia užsiėmę informacija, programomis, nes kompiuteriai įžengė į mūsų pasaulį ir jų nauda didelė. Šioje vietoje mes šiek tiek sąmoningi. Bet čia nereikėtų įstrigti, nes programos ar mintys – tai ne gyvybė ir ne meilė. Jomis nepasisotinsi. Programos keičiasi, tobulėja, traukia protą, bet ir alina. Gyvybei puoselėti reikėtų judėti į širdį ir dar toliau – į sielą.

Energija, transformavusis prote, juda į širdį. Čia reikėtų ne tiek tikėti, kiek žinoti, suprasti, pažinti dėsnius. Sąmonė tai leidžia. Sąmone mes neatskirti vienas nuo kito ir, jai palietus vieną ar daugiau žmonių, mes dalijamės pačia subtiliausia energija. Žinokime, kad individuali sąmonė nėra aukščiausias lygmuo. Kosminė sąmonė, arba Dievas, taip pat nėra aukščiausia pakopa. Aukščiausia sąmonės patirtis – kai ji išsiskleidžia ir priima būtį ir nebūtį. Tuomet individo nelieka. Lašas ištirpsta jūroje, sąmonė atsipalaiduoja, ištirpsta aukščiausio sąmoningumo okeane. Tokia sąmonė, kol dar ji galutinai neištirpo, gali prisidėti ugdant kitų sąmoningumą, juos budinant. Mūsų patirtis rodo, kad gyvenant ne protu, o sąmone – ir tai mes įkūnijam savo centre, kuriame vyksta didingas dvasinis eksperimentas, – yra didelis šansas gyventi ir turtingai, ir laimingai, ir sveikai. Nėra jokio reikalo pasitenkinti tik sveikata, tik laime ar tik turtais. Reikėtų gyventi ir viduje, ir išorėje. Tai leidžia bundantis sąmoningumas, sąmoningumas, kuris transformuoja vitalinę energiją iki meilės ar iki pačios sąmonės. Tik čia ir yra išeitis. Metodas yra meditacija.

Taigi išeitis žinoma. Pradedame nuo žemiausių energijų, nuo fizinio kūno ir einam subtilyn, aukštyn – iki aukščiausio kūno, iki aukščiausios sąmonės. Ten aš jus ir kviečiu. Reikėtų žiūrėti, kurioje vietoje esame, ir augti toliau. Nereikėtų sustoti vien sveikume, vien meilėje, vien palaimoje, o reikėtų siekti, kad būtų visos dimensijos: sveikumas, meilė, turtai, palaima. Linkiu, kad transformuotumėte visas savo ligas į sveikumą, vitalines ir mentalines energijas - į meilę bei palaimą ir, pabuvę tiek gyvenimų, kiek norite, individualiame arba dieviškame sąmoningume, atsipalaiduotumėte gyvybės ir mirties, būties ir nebūties susitikime.

Informacijos šaltinis: http://www.dhyan.lt